Ramutė Jaloveckaitė jau 15 metų gyvena Brazilijoje, kur dirba verslo srityje ir skaito paskaitas didžiausiame Brazilijos mieste San Paule įsikūrusiame Cantareiros universitete. Versli moteris, su šeima gyvenanti daugiausiai kavos pagaminančioje Brazilijos valstijoje, tikisi dar šiais metais įgyvendinti seną svajonę – savo turimame ūkyje auginti arabikos kavos pupeles.

„Brazilija mane pakeitė, daug išmokė. Čia gyvendama tapau atviresnė, tolerantiškesnė, daugiau šypsausi“, – sakė R. Jaloveckaitė, kurią sutikti Lietuvoje galima keletą kartų per metus.

– Kodėl baigusi mokyklą pasirinkote studijuoti verslo administravimą?

– Esu iš pirmosios studentų laidos, kurie Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultete baigė verslo administravimą (tuo metu studijos vadinosi biznio administravimas – aut. past.). Studijų pasirinkimą lėmė tai, jog visada norėjau turėti savo nuosavą verslą. Fakultetas organizuodavo studentų ir verslo įmonių vadovų susitikimus ir net darbo pokalbius. Vieno iš jų metu gavau pakvietimą dirbti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO). Uostamiestyje dirbau septynerius metus.

– Kaip iš Klaipėdos atsidūrėte Brazilijoje, vienoje didžiausių pasaulio valstybių?

– Kompanija KLASCO, reikalaujanti iš savo darbuotojų puikių anglų kalbos žinių, išsiuntė mane stažuotei į Didžiąją Britaniją. Į šiuos kursus, kurie buvo rengiami beveik visuose Anglijos pajūrio miesteliuose, suvažiuodavo jaunimas iš visų pasaulio kampelių. Jų metu susipažinau su savo būsimu vyru, atvykusiu tobulinti anglų kalbos įgūdžių iš tolimosios Brazilijos.

Stažuotės metu buvau apgyvendinta anglų šeimoje. Savaitgaliai buvo laisvi, tad juos išnaudodavome keliaudami po Angliją: Londone pamatėme tokius garsius miuziklus, kaip „Cats“, „Les Miserables“, aplankėme visas garsiausias šalies vietas, miestus, architektūrinius paminklus. Taip pat keliavome į Škotiją, Airiją, Prancūziją.

Po metų, praleistų Anglijoje, grįžau į Lietuvą, o mano naujasis draugas atgal į Braziliją. Po to sekė dveji metai bendravimo internetu, kol galiausiai nusprendėme susituokti ir kartu apsigyventi Brazilijoje. Čia gyvenu jau daugiau kaip 15 metų.

– Sakėte, jog visada norėjote turėti nuosavą verslą. Galbūt pavyko jį sukurti Brazilijoje?

– Taip, iš tiesų. Verslo administravimo studijos, kurias baigiau KTU, mane paskatino imtis savo verslo. Po dvejų metų, praleistų Brazilijoje, jau buvau įkūrusi nedidelę įmonę. Užsiėmėme iš Anglijos importuotų videolaparaskopijos operacijoms skirtų vienkartinių prietaisų pardavimais.

Įsteigti nuosavą įmonę ir pradėti dirbti Brazilijoje labai sunku nebuvo – sunkiau buvo perprasti šio krašto žmonių bendravimo, elgsenos subtilybes.

Vis dėlto pirmasis mano darbas, atvykus į Braziliją, nebuvo susijęs su verslu. Keturis mėnesius dirbau Lietuvos garbės konsulate San Paule, kur tvarkiau lietuvių kilmės brazilų dokumentus, išduodavau pasus. Tokiu būdu susipažinau su Brazilijos lietuvių bendruomene, kuri laikoma didžiausia Lotynų Amerikoje (apie 10 tūkst. lietuvių), sužinojau apie jų gyvenimą šioje šalyje iš pirmų lūpų.

Didžiausiame Brazilijos ir visos Lotynų Amerikos mieste San Paule yra įsikūręs tikras lietuvių rajonas Vila Zelina. Jo teritorijoje pastatyta lietuviška bažnyčia, veikia lietuviški restoranai, parduotuvės. Vienai iš čia sutiktų lietuvių kilmės šeimų padėjau susirasti gimines Lietuvoje.