Sintija nedvejodama atskleidė ir ateities planus – Vilniaus universitetas, taikomosios fizikos specialybė. Mama spėja, kad Sintijos tėtis, kuris pagal specialybę yra fizikas, užkrėtė dukrą domėtis šiuo mokslu.

Pasak R.Raudonienės, mergaitės fortepijono mokytojas apraudojo, kad mokinė pasuko ne muzikos kryptimi. Sintijai puikiai sekėsi groti. Ji dalyvavo daugybėje konkursų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jaunoji pianistė ir ten skynė laurus.

Atsiskleidė anksti

Sintija nė kiek nesureikšmino savo gabumų ir pernelyg jauno amžiaus. Priešingai, mergaitė viską pasakojo taip, tarsi visa, ką ji darė, daro, yra savaime suprantamas dalykas, o ne kažkoks išskirtinumas.

R.Raudonienė pasakojo, kad Sintija kalbėti ėmė pusės metukų. Būdama dvejų jau pažinojo raides, o pirmą žodį perskaitė 2 metų 3 mėnesių. Trejų metų jau pradėjo skaityti knygas. Ketverių jau skaitė Astridos Lindgren knygas, Hario Poterio tomai Sintijos rankose ėmė tirpti penkerių.

"Nebežinojome su vyru, ką daryti. Skaityti moka, rašyti moka, į mokyklą nori. Nerimavome, kad tokiai mažai gali būti per sunku susikaupti per pamokas. Lankėmės daugybėje komisijų, atlikome daug testų ir specialistai pripažino, kad pagal brandą ji gali eiti į pirmą klasę. Taip ir pradėjome", – pasakojo mama.

Neeilinius dukters gabumus mama pastebėdavo kartais visai paprastuose dalykuose. Kartą mergaitė buvo paprašyta 18 medinių sumuštiniams susmeigti pagaliukų padalyti į lygias dalis. Sintija paėmė visus pagaliukus į krūvelę, suspaudė delniukuose, o paskui atskyrė. Abiejuose delniukuose buvo po devynis pagaliukus. Mažylei tebuvo dveji.

Tradicinių žaislų mergaitė per daug nemėgo. Jai visada labiau patiko žaislai arba net atitinkamos medžiagos, iš kurių pati galėdavo pasidaryti ištisą žaidimų lauką. Mama jau net tiksliai neprisimena,  kelių metų būdama ji pasistatė kažką panašaus į elektrinę ir žaidė.

Nesureikšmina dovanos

Išgirdusi mamos pasakojimą apie jos neįprastus žaidimus ir žaislus, Sintija įsiterpė: "Labiausiai man patikdavo žaisti su sese. Ji sugalvodavo man įvairių užduočių, mįslių, surašydavo ant lapukų, o aš įminusi vieną, galėdavau rasti ir spręsti kitą ir taip tolyn, kaip galvosūkį spręsdavau", – Sintijos sesė dvylika metų vyresnė ir šiuo metu mokosi doktorantūros studijose Vilniuje.

Sesė yra ir geriausia Sintijos draugė. Mergaitė neslėpė, kad su klasės draugais, kol įstojo į "Saulės" gimnaziją, nelabai sekėsi rasti bendrą kalbą. "Jie į mane labiau žiūrėjo kaip į kažkokį zoologijos sodo eksponatą", – su šypsena mena Sintija tuos laikus, kai jautėsi šiek tiek atstumta bendraamžių.

Dabar Sintija juokiasi, kad išgirdę atsakymą kelintoje klasėje mokosi ir kiek jai metų, pažįstami būdavo šokiruoti. "Bet aš išmokau labai greitai išberti tą tiradą, nes mane jau erzino panašūs klausimai, ir po to bendrauti normaliai", – paaiškino Sintija.

Situacija su bendraklasiais pasikeitė jau tapus gimnaziste. Tada mergaitė pajuto, kad imami vertinti jos gebėjimai, nuomonė. Atsirado ir bičiulių. Sintija sutiko, kad greičiausiai daugelį stebino tokios jaunos mergaitės neeiliniai gebėjimai. "Man nepatinka, kai žmonės tai sureikšmina. Kiekvienas turi kuo didžiuotis. Nesu jau tiek išskirtinė, kad būtų galima stebėtis ir išskirtinai elgtis", – kuklinosi jauniausia Lietuvoje šimtukininkė.