- Profesorė Daiva Kšanienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
-
„Romeo ir Džuljeta“ – dar viena sėkmingai Muzikinio teatro įveikta užduotis
Imdamasis statyti vieną sudėtingiausių pasaulinės sceninės muzikos veikalų – Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“, Klaipėdos muzikinis teatras, aukštai iškėlęs meniškumo kartelę, labai sėkmingai ją įveikė.
Pirmiausia, be galo atsakinga ir sunki užduotis teko Teatro simfoniniam orkestrui. Juk šis novatoriškas S. Prokofjevo kūrinys – tai simfonija – baletas, kurio didžiulės sudėties orkestro partitūra (dvigubi, sustiprinti mediniai, padidinta varinių grupė, gausi perkusija, papildomi instrumentai bei juos garso jėga atsveriantys styginiai) persunkta simfoniniu alsavimu, perteikiančiu ištisinės dramaturginės idėjos vystymą, pagrįstą leitmotyvų epizodais. Dirigentui Robertui Šervenikui ir jo vedamam Teatro orkestrui, nepaisant vieno kito nesklandumo, manau, pavyko pasiekti gerą rezultatą: gan darniai skambėjo atskiros grupės bei instrumentiniai solo, sklandžiai, logiškai pereinant iš vieno į kitą, visiškai kontrastingą epizodą; pasiekta skambesio lygsvara tutti momentuose. Jaudino įtikinamai perteiktas kontrastas tarp dominuojančios lyrinės meilės linijos ir priešiškos sferos – neapykantos stichijos. Svarbiausia, kad girdėjome ir scenoje matėme tikrą, nesumeluotą šekspyrišką gyvenimo aistrą, konfliktą, gyvas žmogiškas emocijas, kontrastingiausius individualizuotus herojų charakterius, sukrečiančią tragediją.
Nesu šokio meno žinovė, tačiau drįstu sakyti, kad choreografija (choreografas Kirilas Simonovas) šiame balete – išskirtinai ypatinga, taikli, tiksli, jautri, nepakartojama. Nuostabu, kad nenueita pastaruoju metu neretai pasitaikančiu abstraktaus, eksperimento keliu. Talentingas choreografas K. Simonovas atrado subtilią santarvę tarp klasikinio baleto „intonacijų“ bei įvairių šiuolaikinio išraiškos šokio elementų. „Diktuojant“ S. Prokofjevo muzikai, choreografas ir kiti statytojai atrado kiekvienam personažui individualizuotą išraišką, pasitelkdami įvairiapusiškiausias choreografines galimybes – judesio prasmes, gestus, eisenos savitumus, manieras, galvos kryptelėjimus, žvilgsnius...
Nei vieno žiūrovo abejingu nepaliko baleto-tragedijos ašis – jaunuolių pora, mylinti „nepaisant lemties, priešinantis net žvaigždėms“, o ypač – trapioji-stiprioji Džuljeta. Balerina Oleksandra Borodina įstabiai perteikė muzikoje glūdintį savo herojės švelnumą, pirminį išdykėliškumą, koketiškumą, o vėliau – meilę, dvasios stiprybę, ryžtą bei tragizmą. Ir Džuljeta, ir Romeo (Roman Semenenko) iškalbinga šokio išraiška įkūnijo S. Prokofjevo lyrikoje slypintį jautriausią virpesį, begalinį švelnumą, peraugantį į aistrą, viltį ir... nusivylimą. Talkinant scenografijai ir vaizdo projekcijai (Jekaterina Zlaja, Linartas Urniežis, Andrius Stasiulis) nuostabiai išspręsta Džuljetos lemtingojo gėrimo ir mirties scena. O juk S. Prokofjevas, kurdamas šį baletą, vienu metu net svarstė – gal baletą užbaigti laimingai: Romeo ateina minute anksčiau ir randa Džuljetą gyvą. Pats kompozitorius rašė: „Priežastys, pastūmėjusios mane į šitą barbariškumą, buvo grynai choreografinės: gyvi žmonės gali šokti, mirę gulėdami nepašoks“. S.Prokofjevas, sukritikuotas, net užpultas amžininkų už Williamo Shakespeare'o profanaciją, šio sumanymo atsisakė ir sukūrė puikią, sukrečiančią kūrinio pabaigą – meilės mirties finalą. Kompozitorius paprasčiausiai negalėjo įsivaizduoti šiuolaikinio meno galimybių.
Pakerėjo linksmuolis, betarpiškasis Romeo draugas Merkucijus (Mykhailas Mordasovas), spinduliuojantis įkarščiu, užkrečiančiu humoru, kažkokiu jaudinančiu naivumu, o kartu pavergęs tyrumu bei ištikimybe. Kvapą gniaužė Merkucijaus ir Tebaldo (Arshakas Gyozalyanas) duetas – mirtinoji dvikova, stulbinęs tikslingu choreografijos išradingumu bei jos harmonija su muzika. Labai spalvinga, meili, skubri Džuljetos auklė (Daria Verovka), kilnus, didingas Tėvas Lorenco, tikintis gėriu ir priešiškų šeimų sutaikymu (Taurūnas Baužas) ir kt.
Įspūdingai išspręstos masinės scenos. Jos tiesiog trykšta temperamentu, energija ar kitokiu manieringumu (baliaus scena). Toji išradinga, tarsi rikiuotė kordebaleto linija, tariamas kvadratas itin taikliai susišaukia su S. Prokofjevo muzikos griežtumu, kampuotumu ir aštrumu.
Prasminga scenografija su vaizdo projekcijomis padėjo atskleisti subtilius pagrindinių herojų dvasinės būsenos niuansus: kryžius – tarsi lemties ženklo įvaizdis, džiaugsmingas Džuljetos skrydis bažnyčion tuoktis su mylimuoju, kruvinas horizonto raudonis mirties akivaizdoje, trupanti Šventosios Mergelės skulptūra dūžtant vilčiai ir pan.
Tikiu didele šio nuostabaus baleto sėkme ir sveikinu Klaipėdos muzikinį teatrą, siekiantį vis naujų meninių aukštumų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – jubiliejinis grupės „Man-go“ koncertas
Klaipėdos industrinė renginių erdvė „Renginių kombinatas“ kviečia į išskirtinį renginį, kupiną puikiai lietuviškos muzikos gerbėjams pažįstamų melodijų ir pozityvios energijos. Čia savo 25 metų veiklos jubiliejinį ko...
-
Palanga taps pučiamųjų sostine
Šiais metais pirmą kartą istorijoje ne tik didžiausiame Lietuvos kurorte – Palangoje, bet ir Baltijos šalyse įvyks Europos pučiamųjų varinių instrumentų orkestrų čempionatas. Į išskirtinį renginį atvyksta apie 1 tūkst....
-
Spektaklis „Keturios paslaptys“ – teatro scenoje
Teatralai klaipėdiečiai Evelina ir Gytis Šimelioniai virto dviem detektyvais, kurie scenoje mažiesiems žiūrovams padėjo įminti keturias paslaptis. Būtent taip ir vadinasi jų naujas spektaklis vaikams, sukurtas pagal Lino Kontrimo to paties pava...
-
Paaiškės konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ nugalėtojai
Šiandien, balandžio 30-osios vakarą, paaiškės 18-ąjį kartą vyksiančio konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ laureatai. Apdovanojimų metu bus atskleisti populiariausios, gražiausios ir klaipėdietiškos knygos nominacijų nug...
-
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną – renginiai Klaipėdoje
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, gegužės 1-ąją, vyks renginiai „20 metų drauge su Europa“, skirti šiai dienai paminėti. Klaipėdiečiai ir svečiai bus kviečiami išbandyti tradicinius amatus, o vakare pasiklausyt...
-
Jubiliejų Klaipėdos pilies džiazo festivalis švęs su legendine britų grupe „Incognito“4
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kvies klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos2
Naujausias bei moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau atvėrė naujųjų rūmų bilietų kasą. Kviečiama atvykti ir bilietus bei kuponus nusipirkti jums patogiu metu. ...
-
Naujasis teatras – lyg išspręstas rebusas3
Klaipėdoje savaitgalį pirmuosius žiūrovus į iškilmingą gala koncertą pakvietė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai. Neįtikėtinai pasikeitusi senoji ir visiškai nauja teatro dalis publikai buvo pristatyta išradingai ...
-
Palangoje vyks išskirtinis festivalis šalies senjorams7
Šį rudenį Palanga tikrąja to žodžio prasme virs Močiučių kurortu. Šiemet pirmą kartą vyksiantis festivalis „Senjorų savaitė“ pakvies visus Lietuvos senjorus į Palangą, kur jų lauks muzikiniai, sportiniai ir edukaciniai ...
-
Uostamiesčio pažinimas – per žaidimą
Iš naujo pažinti Klaipėdos senamiestį siūlo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos darbuotojai, miestiečiams parengę orientacinį žaidimą. Visą savaitę vykstantis žaidimas kviečia gyventojus pastebėti unikali...