- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anapilin trečiadienį išėjusio garsaus šalies teatro ir kino aktoriaus Gedimino Girdvainio kolegos sako, kad Lietuva neteko labai didelio artisto bei puikaus ir eilę įsimintinų vaidmenų sukūrusio menininko.
„Negaliu patikėti. Niekaip negaliu suvokti, kad taip staiga viskas greitai baigėsi (...) Lietuvos žiūrovas neteko labai didelio artisto“, – BNS trečiadienio vakarą sakė aktorė Vaiva Mainelytė.
Ji pasakojo, kad su G. Girdvainiu esanti pažįstama jau kelias dešimtis metų.
Per šį laiką, pasak vienos garsiausių Lietuvos aktorių, kartu su G. Girdvainiu sukurta aibė ryškių vaidmenų, o per tuos metus bičiulystė tapo ypač artima.
„Ir „Giminėse“ šitiek metų filmavomės drauge, jau nekalbant apie „Velnio nuotaką“, kur jo vaidmuo buvo kaip vizitinė kortelė. Tos jo akys – tokios degančios. Šiaip, jis visada vaidmenis kurdavo negailėdamas savęs“, – kalbėjo aktorė.
„Visi gimtadieniai, visos šventės būdavo kartu. Kaip sakome, ir džiaugsme, ir liūdesy. Mūsų draugystė buvo daugiau nei kolegiška, tai labiau giminystės ryšys“, – teigė ji.
„Užsispyręs kaip žemaitis“
Vilniaus mažojo teatro meno vadovas, teatro režisierius Rimas Tuminas žinią apie kolegos mirtį pasitiko gulėdamas klinikose Pietų Vokietijoje.
Jis apgailestavo, kad dėl to negalės dalyvauti laidotuvėse.
Pasak R. Tumino, kolega ir bičiulis G. Girdvainis buvo ypatingas aktorius, taip pat – ypatingas žmogus.
„Tikiu, kad jam nusišypsos Viešpats. Tai buvo žmogus – užsispyręs kaip žemaitis, tylus, paslaptingas, nekalbus, mažai kalbus (...) Jis nenorėjo būti amžinu Pinčiuku arba komišku aktoriumi“, – BNS pasakojo režisierius.
„Man buvo pasididžiavimas, kad G. Girdvainis su mumis yra šalia“, – teigė jis.
R. Tuminas taip pat prisimena ir darbą su aktoriumi, jis sako, kad dirbant su G. Girdvainio, reikėjo šiek tiek kantrybės.
„Reikėjo kantrybės laukti, kol baigsis jo parakas, kol jis neišvaidins, kol nepasiūlys tokio ar kitokio varianto, reikėjo kantrybės, reikėjo įžvelgti kartais, ko jis nori, ko jis siekia“, – kalbėjo R. Tuminas.
Pasak jo, G. Girdvainis buvo ypač individualus, universalus, talentingas ir ypač daug teatro gyvenime palikęs aktorius.
„Universalumas jo tame, kad viename vaidmenyje jį galėjai įžvelgti kaip komedijos meistrą, paskui – kaip dramos meistrą, tragedijos užuomazgas“, – pasakojo teatro režisierius.
Eidamas 77-uosius metus, Gediminas Girdvainis mirė trečiadienį.
G. Girdvainis gimė 1944 metais Kretingoje, baigė Lietuvos konservatoriją, nuo 1994 metų jis Vilniaus mažajame teatre, anksčiau yra dirbęs Šiaulių bei Jaunimo teatruose.
Aktorius teatro spektakliuose yra atlikęs eilę žinomų vaidmenų, taip pat nuo 1968 metų vaidina kine, o vienas žymiausių jo vaidmenų – televizijos seriale „Giminės“ atliktas geležinkeliečio Jogailos vaidmuo.
G. Girdvainio vaidyba – temperamentinga, improvizacinė, ypač raiškūs komiški, tragikomiški vaidmenys.
Aktorius 2004 metais apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2007 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
S. Dirsytė: ne aš ieškau istorijų, o jos mane susiranda
„Kai rašai istorinį romaną, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizdinys ima virsti...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...