- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl žmonėms reikia ieškoti dialogo su kitos gyvybės formomis, pavyzdžiui, grybais? Kaip pelkė susieja klimato kaitą, architektūrą ir žmonijos ateitį? Ko gali išmokyti klampi ir nestabili pelkės būsena?
Tai diskusijas tarp skirtingų disciplinų keliantys klausimai, su kuriais į 16-ąją Venecijos architektūros bienalę šiemet išvyksta Lietuva. Svarbiausiame architektūros pasaulio renginyje ji pirmą kartą prisistatys individualiame paviljone – prieš dvejus metus pasauliui buvo parodytas pirmas bendras Baltijos šalių paviljonas.
Gegužės 26 d. Venecijoje prasidedančioje bienalėje Lietuva pakvies į atvirą „Pelkių mokyklą“ (angl. The Swamp School). Tai pagrindinė daugiau nei metus vykstančių Pelkių paviljono tyrimų dalis. Paviljoną kuruoja menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, Masačusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokyklos (MIT) tyrėjai, paviljono komisaras – architektas Pippas Ciorra, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius.
Eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“
Nomeda ir Gediminas Urbonai kartu su architektais, dizaineriais, filosofais, mokslininkais, inžinieriais, technologijų specialistais daugiau nei metus plėtojo Pelkių paviljono koncepciją, projektavo ir kūrė patyriminę erdvę – eksperimentinę laboratoriją „Pelkių mokykla“.
Laboratorija veiks kaip atvira, kintanti infrastruktūra, kurioje architektūra nenutrūkstamai pinsis su kitomis disciplinomis. Čia bus ieškoma naujų erdvės patyrimo ir mąstymo modelių, o kartu siekiama pasiūlyti kūrybingo egzistavimo su kitomis rūšimis perspektyvų, kritiškai interpretuoti globalius architektūros procesus, apmąstyti ir išmėginti naujus pedagoginius bendrabūvio modelius. Į tris pagrindinius savaitės trukmės mokyklos renginius atvyks daugiau nei 100 menininkų, mokslininkų, architektų ir studentų iš viso pasaulio.
Projekto kuratoriai paviljono erdvėje ypatingą dėmesį skiria sensorikai, jutiminiams potyriams, tam įrengtos dvi instaliacijos, vadinamos paviljono „smegenimis“. Jos sukurtos iš Šepetos durpyno Kupiškio rajone iškastos ir į Veneciją atgabentos pelkės – augalų bendrijos. Kitose erdvėse galima bus atrasti kvapų zonas, dirbtinio intelekto bei bioenergijos įrengimus.
Architektūrinis tyrinėjimas
Paviljono kuratorių teigimu, projekte konceptualiai ieškota sąsajų, kurios susietų šalies savitumą ir globalaus bei architektūros pasaulio procesus.
„Diskutuodami įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, braidėme po filosofinių samprotavimų pelkes. Paradoksalu, tačiau jos ir tapo mūsų atspirtimi. Pelkės lyg ir turėtų būti priešingos architektūrai, nes tai tokia būsena, kai viena koja remiesi į kietą pagrindą, o kita smengi į kitą pavidalą. Tačiau jas architektūriškai įdomu tyrinėti, pažinti jų ekosistemą, jų elgseną pritaikyti žmonių pasauliui. Ne veltui jos vadinamos pasaulio inkstais, nes skirsto, kas naudinga, ir tai, kas nuodinga, be to, kenksmingas medžiagas perdirba. Lietuva gali didžiuotis pelkėmis, tačiau jų likę nedaug, nes dirbtinai, melioracijos būdu jos buvo nusausintos“, – pasakoja G. Urbonas, „Pelkių mokyklos“ kuratorius.
Pasak G. Urbono, esant dabartinei klimato kaitai, atsigręžti į pelkes yra tikslinga. „Akivaizdu, kad ateina laikas kurti naujas ekosistemas. Būtent pelkės suprantamos kaip apsauginiai barjerai, kurie padėtų miestams prisitaikyti prie kylančio vandens lygio“, – sako menininkas.
Daugiau nei metus vykstantis procesas
Pasirinktą projekto koncepciją padėjo plėtoti ir Pippas Ciorra, Lietuvos paviljono Venecijoje komisaras, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius. Pasak jo, pelkė – taikli metafora, atspindinti šiuolaikinės architektūros ir gyvenamųjų erdvių sąlygas.
„Šiandien architektūra yra pakibusi tarp prigimties ir artefakto, ekologijos ir politikos. Erdvė šokinėja pirmyn ir atgal tarp materialumo ir nematerialumo. Visai kaip pelkė, kuri yra vanduo ir žemė viename“, – pastebi P. Ciorra.
Pelkių paviljono koncepciją daugiau nei metus plėtoja Architektūros fondas. Viso proceso metu bendradarbiauta su akademinėmis bendruomenėmis, mokslo tyrimų institutais, architektūros, dizaino, technologijų profesionalais, Nacionalinėje dailės galerijoje vyko paskaitų ciklas „Hello World?“, kūrybinės dirbtuvės Nidos meno kolonijoje, ekspedicijos Lietuvos pelkėse.
Interjero elementai – iš drenažo vamzdžių
Vienas iš pagrindinių paviljono akcentų – iš Lietuvos atgabenta natūrali pelkė. Pasak kūrybinės komandos, iš eksploatuojamo durpyno supakuotos pelkės dalys sausumos, oro bei vandens transportu atgabentos į Veneciją ir pasodintos specialiai paruoštame baseine. Įrengti vandenį valantys anglies filtrai, sumontuotas specialus augalams tinkamas apšvietimas, kad būtų sukurta kuo natūralesnė aplinka pelkių augmenijai.
Siekiant kuo tiksliau perteikti pelkės potyrį, instaliacijos buvo konstruojamos konsultuojantis su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Remigijumi Daubaru ir vienos seniausių šiuo metu veikiančių durpių gavybos bei perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Durpeta“ specialiste Sigita Kantautiene.
Dauguma paviljono elementų sukurti iš drenažo vamzdžių. Jie pasirinkti neatsitiktinai, nes buvo naudojami ne tik pelkėms sausinti, bet ir jų ekosistemai atkurti. Šis panaudojimo dvilypumas yra svarbus diskutuojant apie hibridišką mūsų erdvių ateitį ir permąstant mūsų naudojamų medžiagų paskirtį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė vienas žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų P. Austeris
Mirė vienas žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų Paulas Austeris. „Niujorko trilogijos“ autorius, kuriam buvo 77-eri, mirė antradienį nuo vėžio sukeltų padarinių, pranešė „The New York Times“ ir britų &b...
-
S. Kairys Liuksemburge: džiaugiamės jau 20 metų būdami daugiakultūrės ir atviros ES nariais4
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį Liuksemburge dalyvavo oficialiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-mečio minėjime Europos Audito Rūmuose (EAR), vienoje iš ES institucijų. ...
-
Panevėžyje atidengta aktoriaus D. Banionio skulptūra2
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines Panevėžyje, prie Juozo Miltinio dramos teatro, antradienį atidengta jo skulptūra. ...
-
Medijų rėmimo fondas 71 leidiniui paskirstė beveik 2 mln. eurų3
Medijų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1,9 mln. eurų finansavimą kultūros periodiniams leidiniams ir regioninei žiniasklaidai. ...
-
Klaipėda ieško naujų Kultūros magistrų
Klaipėdos Kultūros skyrius pakvietė uostamiesčio kultūros organizacijas ir fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. ...
-
Paaiškės konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ nugalėtojai
Šiandien, balandžio 30-osios vakarą, paaiškės 18-ąjį kartą vyksiančio konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ laureatai. Apdovanojimų metu bus atskleisti populiariausios, gražiausios ir klaipėdietiškos knygos nominacijų nug...
-
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną – renginiai Klaipėdoje
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, gegužės 1-ąją, vyks renginiai „20 metų drauge su Europa“, skirti šiai dienai paminėti. Klaipėdiečiai ir svečiai bus kviečiami išbandyti tradicinius amatus, o vakare pasiklausyt...
-
R. Požerskio atsakas triukšmo menui
Lietuvos fotomeno grandas, VDU profesorius Romualdas Požerskis meta iššūkį desocializuoto, dehumanizuoto meno kūrėjams ir savigarbą prarandančiai politikai. ...
-
Jubiliejų Klaipėdos pilies džiazo festivalis švęs su legendine britų grupe „Incognito“4
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kvies klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai1
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...