- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena paskutinių ir pati laukiamiausia knyga – taip galima apibūdinti ką tik knygynus pasiekusią Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą Olgos Tokarczuk romaną „Jokūbo knygos“. Nobelio premijos laureatės knygą iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis.
Pripažinta ir tituluota
Šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė O. Tokarczuk – ryški, savito sąmojo ir beribės vaizduotės rašytoja. 2018 m. jos romanas „Bėgūnai“ pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker“ premiją. O. Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus. Šiai premijai kūrėja buvo pristatyta ir 2019 m. – romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pateko į trumpąjį premijos sąrašą.
Epas „Jokūbo knygos“ rašytojai atnešė prestižinį lenkų literatūros apdovanojimą „Nikė“ (2015 m.) ir neabejotinai nulėmė sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum – šedevru, išskirdama lenkų rašytojos pasakojamąją vaizduotę, „kuri su enciklopedine aistra pateikia ribų peržengimą kaip gyvenimo formą“.
Beje, O. Tokarczuk konkuravo su Margaret Atwood, Marilynne Robinson, Liudmila Ulickaja, Anne Carson ir Maryse Condé.
Kūrė aštuonerius metus
Pasak rašytojos, kad skaitytum knygas, reikia turėti tam tikrą kompetenciją, jautrumo, pažinti kultūrą.
„Knygos, kurias rašome, egzistuoja tam tikroje erdvėje, visada su kuo nors susijusios. Netikiu, kad ateis žmogus, kuris visiškai nieko nežino, ir staiga pasiners į literatūrą, patirs katarsį. Rašau savo knygas protingiems žmonėms, kurie mąsto, kurie jaučia, kurie yra jautrūs. Manau, kad mano skaitytojai panašūs į mane. Rašau saviškiams“, – teigia O. Tokarczuk.
Pasakodama apie praeitį, XVIII a., autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. / Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
Aštuonerius metus kurto romano „Jokūbo knygos“ paantraštė, imituojanti kūrinyje aprašomos epochos retoriką, skelbia: „Didžioji kelionė per septynias sienas, penkias kalbas ir tris dideles religijas, neskaičiuojant tų mažų. Mirusiųjų papasakota, o autorės papildyta konjektūros metodu, semiantis iš įvairių knygų, taip pat iš vaizduotės, kuri yra žmogui didžiausia natūros dovana. Protingiems – prisiminti, tėvynainiams – pagalvoti, neišmanėliams – pasimokyti, o melancholikams – prasiblaškyti.“
Daugiabriaunė knyga atveria spalvingo XVIII a. antrąją pusę.
„Dirbau prie šio romano kaip apsėsta – tema buvo tokia patraukli, kad prarijo visą mano intelektinį dėmesį, buvau tarsi iškirpta iš normalaus gyvenimo. Skaičiau tik knygas, susijusias su XVIII a., domėjausi tik to laikotarpio daile, klausiausi Apšvietos amžiaus muzikos. Bet dabar galiu sušukti: šlovė apsėdimui, nes jis suteikia energijos įsigilinti į reikalingą temą“, – viename interviu yra sakiusi O. Tokarczuk.
Siužeto vingiai ir spalvos
Rašytoja, pasakodama charizmatiško žydų pirklio Jokūbo Franko istoriją, originaliai, netikėtais rakursais nagrinėja komplikuotas daugiatautės, daugiakonfesės Lenkijos problemas.
Daugiabriaunė knyga atveria spalvingo XVIII a. antrąją pusę.
1752-ieji. Į Rohatyną Podolėje atvyksta kašteliono Kosakovskio žmona Kotryna ir ją lydinti poetė Elżbieta Družbacka. Vienas į viešnių garbei surengtą vakarienę pakviestų svečių – vietos klebonas Benediktas Chmeliovskis, pirmosios lenkų enciklopedijos autorius. Kunigas ir poetė, du knygas dievinantys asmenys, greitai randa bendrą kalbą. Ateityje jie dar daug ką aptarinės, bet jų pokalbiai vyks laiškais.
Šiek tiek vėliau į Podolę atvyksta jaunas, išvaizdus, charizmatiškas žydas vizionierius Jokūbas Leibovičius Frankas. Paslaptingo, iš tolimosios Smirnos (dabar Izmiras, Turkija) atkeliavusio jaunuolio skelbiamos idėjos labai greitai supriešina vietos žydus: vieniems jis – eretikas, kitiems – mesijas, apie kurį susiburia ištikimas mokinių būrys.
Beveik 800 puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius.
Rašytoja ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, skonius, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą.
Pasakodama apie praeitį, XVIII a., autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Autorė savo knygą baigia tokiais žodžiais: istorija – nuolatinis mėginimas suprasti tai, kas įvyko, ir tai, kas galėjo įvykti.
Skaitytojus gali nustebinti atvirkštinė knygos puslapių numeracija. Ją O. Tokarczuk paaiškina taip: „Kitokia, atvirkštine, puslapių numeracija šioje knygoje norėta atiduoti pagarbą hebrajiškiems raštams, taip pat priminti, kad kiekviena tvarka yra įpratimo reikalas.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Motinos dienos proga prezidentas apdovanos apie pusšimtį motinų ir globėjų2
Motinos dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Prezidentūroje įteiks valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros ministrai pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą8
Stokholme viešintis Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą. ...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės3
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje1
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Apie drąsios širdies Mariją1
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ieško Kaune tarpukariu ir pokariu Panemunėje gyvenusios žydų gelbėtojos Marijos Balčiauskienės palikuonių. ...
-
Vilniuje atidaryta dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“3
Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, penktadienį atidaryta jubiliejinei dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“. ...
-
Palanga taps pučiamųjų sostine
Šiais metais pirmą kartą istorijoje ne tik didžiausiame Lietuvos kurorte – Palangoje, bet ir Baltijos šalyse įvyks Europos pučiamųjų varinių instrumentų orkestrų čempionatas. Į išskirtinį renginį atvyksta apie 1 tūkst....
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič5
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...