- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pusės Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos ministrai ketvirtadienį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama pagreitinti karinio personalo ir technikos judėjimą žemyne ir suvienodinti procedūras. Šiam projektui vadovaus Lietuva.
"Aš manau, kad galime būti pavyzdys – tiek mes, tiek latviai ir estai. Judėjimui keliais, kertant sieną keliais terminas yra paprastai dvi paros, bet greito reagavimo pajėgoms – kalbame apie valandą, dvi“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Lietuvoje šiuo metu galioja vieni trumpiausių leidimų kirsti sieną karinei technikai terminų – per 24 valandas skubos atveju ir iki penkių dienų įprasta tvarka.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, NATO greito reagavimo pajėgų skrydžiams, leidimai gali būti išduodami nedelsiant.
R. Karoblis teigia, kad kai kuriose kitose ES šalyse šiuo metu galiojančios procedūros karinės technikos sienų kirtimui yra per sudėtingos ir ribojančios, taip pat kiekvienoje bendrijos valstybėje procedūros ir jų terminai yra skirtingi.
Pasak jo, programos tikslas yra sumažinti terminus iki tokių, kokius turi Lietuva.
„Tikslas yra tas procedūras kiek įmanoma labiau suvienodinti ir antras dalykas – terminai, greičiai. Mūsų tikslas yra, kad terminas sumažintas būtų iki penkių dienų, o skubiais atvejais iki 24 valandų“, – teigė ministras.
Anot R. Karoblio, greitis yra vienas esminių klausimų siekiant efektyvios kolektyvinės gynybos.
„Vienas esminių klausimų NATO gynyboje yra greitis. Nuo sprendimo priėmimo, iki reakcijos konkrečių karinių padalinių, pastiprinimų, amunicijos ir kitų dalykų tiekimo. Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių klausimų, ypač tada, kai karinių pajėgų dydžiai yra riboti“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.
Susitarimą antradienį pasirašė Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Slovakija, Švedija, Rumunija.
Netrukus prie susitarimo prisijungs ir kitos ES valstybės, kai tik baigs derinimo procedūras, pranešė Krašto apsaugos ministras.
Lietuva taip pat vadovauja ES šalių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projektui. Jis, kaip ir programa dėl karinio mobilumo, yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) dalis.
Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos7
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas4
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Už pilietybės išsaugojimą norintiems agituoti visuomenininkams kilo kliūčių9
Už Lietuvos pilietybės išsaugojimą ir dvigubos įteisinimą norintys agituoti visuomenininkai teigia susidūrę su kliūtimis. ...
-
Partiniuose reitinguose – stagnacija: kada tikėtis pokyčių?2
Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau išlieka partinės reitingų lentelės lydere. Balandžio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, jei Seimo rinkimai vykt...
-
Po G. Nausėdos žodžių apie V. Landsbergį – paaiškinimas23
Prieš ketverius metus Gitanui Nausėdai įvardijus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu, antros kadencijos poste siekiantis šalies vadovas prieš savaitę teigė, jog „...
-
E. Vaitkus apie V. Putiną: kiti pasakytų, kad jam reikia būti netgi griežtesniam84
„Kaip man svarbi Lietuva, taip Vladimirui Putinui svarbi Rusija“, – sako savarankiškai kandidatu į prezidentus išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus, Maskvos lyderį įvardijantis kaip ypatingai patyrusį politiką. Anot kandi...
-
Šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga
Penktadienį šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga. ...
-
I. Šimonytė: gynybos fondo projektą planuojama pateikti per kelias savaites24
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Finansų ministerija planuojamo steigti specialaus fondo įstatymo projektą dėl tvaresnio gynybos finansavimo planuoja pateikti artimiausiomis savaitėmis. ...