- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad tėvai galėtų būti skatinami leisti vaikus į darželius per vaiko pinigus, priešmokyklinio ugdymo klasė galėtų tapti pirmąja.
„Ten, kur yra ta priešmokyklinio ugdymo klasė, ateityje ji gali tapti pirmąja. Jei mes sėkmingai parodytumėme, kad ji gali tapti pirmoji, turėtumėme nebe ketverių metų, o penkerių metų pradinę mokyklą. Nes mes, turbūt, vieninteliai esame likę su ketverių metų pradine mokykla, aplinkui nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Latvijoje jau seniai nebėra“, – žurnalistams pirmadienį po vizito pas premjerą sakė A. Monkevičius.
Per vaiko pinigus galime skatinti tėvus, kad jie savo vaikus leistų.
Anot jo, šiuo metu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat nagrinėjama galimybė įvesti skatinimo mechanizmą lankyti darželius. Tam, anot ministro, galėtų būti panaudoti vaiko pinigai.
„Kaime problema yra ne vietų skaičius darželyje, bet tėvų paskatos leisti vaiką į ikimokyklinę įstaigą. Tai per vaiko pinigus galime skatinti tėvus, kad jie savo vaikus leistų“, – teigė jis.
A. Monkevičius teigia, kad kol kas skatinimo modelis nėra iki galo aiškus.
„Tai yra idėja, kurią kartu svarstome abi ministerijos, kaip tai padaryti, kad tai būtų naudinga paskata šeimai, kad vaikas lankytų. Kaip tai padaryti, turėsime dar pasitarti kartu su savivaldybėmis, su socialiniais pedagogais“, – dėstė jis.
Anot ministro, integruojant ikimokyklines įstaigas į bendrojo ugdymo sistemą, tai leistų atsisakyti kai kurių mokyklų uždarymo.
Ministras pabrėžė, kad kai kurios savivaldybės jau ėmėsi jungti vienoje seniūnijoje esančias ikimokyklines ir kelias bendrojo ugdymo įstaigas, paliekant vieną administraciją taip taupant lėšas ir gerinant ugdymo kokybę.
A. Monkevičius svarstė, kad kai kuriems pedagogams tai taip pat leistų išlaikyti darbo krūvį, jie galėtų dirbti keliuose tos pačios įstaigos filialuose.
„Mokytojai dirba ten pat, bet jei pritrūksta dalykininko – taip, jis nuvažiuoja į tą mokyklą. Bet ta mokykla fiziko ar chemiko atskirai neturės, bet jei tai yra gimnazijos mokytojas, jam pasipildo krūvis, mokytojas yra saugesnis. Nebereikia matyti atskiros mokyklos, bet matyti tokį mokyklų tinklą“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Panašiu principu esą galėtų dirbti ir mokytojų padėjėjai, logopedai, socialiniai darbuotojai.
Jis taip pat sakė, kad ateityje ši praktika galėtų būti taikoma visoje Lietuvoje. Jei reikėtų, būtų priimami ir atitinkami įstatymai, o kylant nesutarimams tarp gretimų savivaldybių, net galėtų būti svarstoma galimybė perimti kai kurių įstaigų valdymą iš savivaldos į centrinės valdžios rankas.
Anot A. Monkevičiaus, tokie jungtinių mokyklų modeliai jau veikia Mažeikių, Raseinių, Biržų ir kituose rajonuose.
Jis teigė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia tokius modelius, tačiau norint sujungti pačias įstaigų struktūras dar reikėtų keisti įstatymus. Tai ketinama daryti įsitikinus tokio modelio veiksmingumu „galbūt kitais ar dar kitais metais“.
Ministras sako pirmadienį išgirdęs ir premjero Sauliaus Skvernelio pritarimą šiems planams.
„Premjeras mano, kad tą galėtumėme daryti. Tik jis kalba apie tai, kad gal dar galbūt reikėtų pasvarstyti, ar neverta padaryti, kaip Estijoje, kai kai kurios mokyklos, ypač tarp savivaldybių, konkuruoja dėl vaikų ir nesugeba užtikrinti kokybės, jos buvo centralizuotos, steigėjo funkcijas perėmė Vyriausybė“, – tvirtino A. Monkevičius.
„Sutarėme, kad paanalizuosime situaciją, ar mums reikia šitokių radikalių permainų“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus miesto savivaldybė skirs paramą ispanų kalbos mokytojams1
Siekiant mažinti rusų kalbos mokymą bei pritraukti į ugdymo įstaigas daugiau ispanų kalbos mokytojų, Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nustatė šių pedagogų pritraukimo ir finansinio skatinimo sąlygas. ...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Teismas išnagrinėjo bylą dėl buvusios S. Šoigu draugės vyro A. Kaminsko Lietuvos pilietybės netekimo
Regionų administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusio Adolfo Kaminsko skundą. A. Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras. ...
-
„Amžiaus“ klausimas išspręstas: išrinktas naujas Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimas11
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Vyčio vardu. ...
-
Teismas: Lietuva turi teisę išsiųsti grėsmę jos saugumui keliantį Rusijos pilietį V. Vodo
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Š. Narbutas – tik vienas iš daugelio: Strasbūro teismo pagrūmojimai Lietuvos teisėsaugai2
Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. ...
-
Lietuvos ir JAV kariai bendrose pratybose treniruojasi atlikti oro operacijas
Gegužės 6–17 d. Kauno ir Šiaulių apylinkėse vyksta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos „Budrus sakalas 2024“ ir tarptautinės pratybos „Astralinis riteris“, kurių dalyje dalyvauja JAV kariai su n...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas16
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...
-
LGBTI teisių reitingas: Lietuva – tarp prasčiausiai šiuo klausimu besitvarkančių šalių Europoje14
Lietuva šiemet pakilo iki 2022 metais buvusios pozicijos nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ sudaromame LGBTI bendruomenės teisių užtikrinimo reitinge, tačiau išlieka tarp prasčiausiai Europoje šiuo klausimu besit...