– Sakote – galime kurti sąmokslo teorijas buvo kalėjimas ar nebuvo. Ar VSD vadovas žino tikslų atsakymą – buvo ar nebuvo ten laikomi žmonės?

– Vėlgi aš nenoriu jums dabar komentuoti, jūs mane provokuojate. Visa medžiaga, visa informacija, kurios reikia, atiduota prokuratūrai. Tegu jie ir padaro išvadas. Aš pats nebuvau tuo metu čia. Tai kaip aš jums galiu pasakyti, iš kur aš galiu būti įsitikinęs?

– Jūs nesate įsitikinęs?

– Aš nekomentuosiu.

– Dalis medžiagos yra išslaptinta, ją galima skaityti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime. Pagal ją, oficiali versija, kad ten buvo žvalgybos paramos centras.

– Ten jis iki šiol ir yra.

– Jūs kalbate apie provokavimą, bet, matyt, yra visuomenės interesas žinoti, nes vykdant Strasbūro teismo sprendimą iš biudžeto reikės mokėti šimtatūkstantines kompensacijas. JAV Senato ataskaitoje minima, kad amerikiečiai galėjo perduoti milijonus dolerių dėkingumui parodyti. Ar turite atsakymą į šį klausimą – kur tie pinigai nusėdo?

– Tie pinigai, aš manau, nusėdo tai pačiai žvalgybinei veiklai vystyti. Kodėl mes iš karto nusprendžiame, kad tai buvo skirta kaip dėkingumo ženklas?

– Angliškai rašoma – „to show appreciation“.

– VSD yra griežta tokių pinigų apskaita ir jie panaudojami veiklai vystyti. Aš žinau ar nežinau? Be jokios abejonės, aš žinau. Yra padaryti visi vidiniai tyrimai ir pagal juos pateikta visa informacija prokuratūrai.

– Jūs tikrinote ir galite pasakyti, kad viskas tvarkingai apskaityta?

– Dabar galiu manyti ir teigti taip. Istorija gali būti ilga, bet šiuo metu esame užtikrinti, kad taip nebuvo – kad nebuvo kažkokių milijonų, kažkur nutekėjusių. Jokių tokių faktų neturiu.

– Pereikime prie kitos temos. Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas projektas paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, kaip jis paveiktų Lietuvos nacionalinį saugumą?

– Mes sulaužytume valstybės pažadą žmonėms, kurie atėjo ir prisipažino. Antra, mes turime bėdą, kad mūsų liustracijos procesas buvo vykdomas netinkamai nuo pat pradžių. Trečia, daug bylų išvežta į Rusiją ir neaišku, kada gali būti ištrauktos diskredituoti tam tikrus žmones ar bandyti paveikti juos, kad pradėtų dirbti Rusijos pusei. Matau daug rizikų.

– Ar pastaraisiais metais esate išsiaiškinę neprisipažinusių KGB bendradarbių?

– Yra fiksuota atvejų, nenorėčiau jų komentuoti. Su tokiais žmonėmis yra atitinkamos procedūros. Įstatymiškai apsunkintos jų galimybės eiti tam tikras pareigas.

– Statistika rodo, kad užsieniečių imigracija į Lietuvą toliau nuosekliai auga. Ar tai kelia papildomų grėsmių, ar turite skirti daugiau išteklių stebėti imigrantų bendruomenę?

– VSD prisiėmė kovos su terorizmu funkciją, ir tai viena iš pagrindinių grėsmių, per kurią stebime imigraciją. Yra korupcinių rizikų, apie kurias informacija perduodama atitinkamoms tarnyboms. Be jokios abejonės, stebime situaciją ir galimą grėsmę dėl Rusijos žvalgybos tarnybų paveiktų žmonių galimos infiltracijos. Po kai kurių pakeitimų Migracijos departamente, pokalbių su institucijomis, manau, esame gana neblogoje situacijoje, ji kontroliuojama.

Lietuvos žvalgyba visada nenuilsdama dirbo valstybės labui. Būtent rimtai dalyvaujant žvalgybai atgavome Klaipėdos kraštą, žvalgė Marcelė Kubiliūtė užkirto kelią perversmui 1919 metais.

– Ar terorizmo grėsmė išlieka maža?

– Kol kas neturime jokio preteksto kelti ją į aukštesnį lygį.

– Prieš porą mėnesių kai kurie parlamentarai prakalbo, kad perdavėte Seimo NSGK informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis. Kokios yra rizikos?

– Departamentas pateikia nemažai informacijos apie įvairias grėsmes sprendimų priėmėjams ir atsakingoms institucijoms. Bet neteisinga interpretuoti, kad vos ne kiekviena Kinijos investicija ir veiksmai jau yra grėsmė nacionaliniam saugumui. To departamentas niekada gyvenime nėra pasakęs. Be abejo, turime stebėti tarptautinę padėtį, suprasdami, kokias rizikas gali atnešti Kinijos investicijos ir su jomis ateinantys dalykai. Bet niekada nesakėme, kad Kinija yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Ji mums niekada negrasina karinėmis priemonėmis.

– Kovo mėnesį įsigaliojo įstatymas dėl nacionaliniam saugumui svarbių įmonių tikrinimo. Kaip jis veikia?

– Jis veikia neblogai. Valstybė gauna įrankį kontroliuoti investicijas, kurios kelia abejonių. Daugiau atsakomybės tenka ant mūsų pečių. Manau, kad kitos institucijos taip pat galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir būti ryžtingesnės, o ne tik laukti, kol departamentas išspręs problemas. Visi turime susitelkti bendram darbui ir nepermesti kitiems naštos.

– Jaučiatės, kad kartais esate statomi pastatomi smaigalyje?

– Matau kartais tokią tendenciją ir tai truputį kelia nerimą. Jei dirbame, turėtume dirbti visi kartu.

– Šią savaitę Lietuvos žvalgybos švenčia šimtmetį. Kaip keičiasi žvalgybos vaidmuo visuomenėje?

– Spalio 27 dieną švęsime žvalgybos įkūrimo šimtmetį, bet neabejoju, kad lietuviška žvalgyba egzistuoja jau tūkstantį metų. Tai viena seniausių profesijų. Jeigu nesupranti, kas darosi už tavo sienų ir kokios įtakos yra viduje, tai esi aklas ir kurčias ir negali priimti teisingų sprendimų.

Lietuvos žvalgyba visada nenuilsdama dirbo valstybės labui. Būtent rimtai dalyvaujant žvalgybai atgavome Klaipėdos kraštą, žvalgė Marcelė Kubiliūtė užkirto kelią perversmui 1919 metais. Šiuolaikinė istorija taip pat turi daug gerų pavyzdžių, kai žvalgyba užkardė tam tikrus veiksmus ir leido priimti tinkamus sprendimus.

Sveikinu esamus ir buvusius pareigūnus, dėkoju prieš mane buvusiems vadovams, kurie sukūrė departamentą. Taip pat noriu padėkoti žurnalistų bendruomenei už paramą, o svarbiausia – mūsų lietuvių tautai, kuri supranta, paremia ir duoda daug naudos pateikdami informacijos. Mūsų atvira linija puikiai veikia, nemažai informacijos virsta rimtais tyrimais. Tai mums didelė pagalba. Svarbu, kad pilietiški žmonės neužsimerkia, nepraeina pro šalį ir supranta, kad valstybę reikia saugoti visiems. Mitas, kad VSD visus seka ir žino viską.

– Ačiū už interviu.