2021 metų rugpjūtį užgrobęs valdžią Talibanas uždraudė mergaitėms ir moterims mokytis vidurinėse mokyklose ir studijuoti universitetuose, lankytis parkuose, atrakcionuose ir sporto salėse, nurodė joms viešumoje dėvėti visą kūną dengiančius drabužius.

Tačiau pagal praėjusį mėnesį išleistą įstatymą turi būti uždaryta tūkstančiai moterų laikomų grožio salonų, kurių daugelis yra vienintelis namų ūkių pajamų šaltinis. Grožio salonai būdavo vienos iš nedaugelio vietų, kur moterys galėdavo rinktis už savo namų ribų.

„Ateidavome čia pabūti, pasikalbėti apie bendrą ateitį. Dabar iš mūsų atimama net ši teisė“, – sakė vieno salono Kabule klientė Bahara.

„Moterims neleidžiama lankytis pramogų vietose, tad ką galime? Kur galime nueiti gerai praleisti laiko? Kur galime susitikti?“ – klausė ji.

Praėjusią savaitę saugumo pareigūnai šaudė į orą ir panaudojo vandens patrankas, kad išvaikytų dešimtis moterų, Kabule protestavusių prieš Talibano pareigūnų įsakymą uždaryti grožio salonus.

Antradienį daug salonų Kabule jau buvo uždaryti, bet kiti dirbo iki paskutinės minutės.

Vieno salono savininkė pasakojo, jog buvo priversta pasirašyti laišką, kad uždaro saloną savo noru.

„Scena buvo baisi – jie atvyko karinėmis mašinomis, su šautuvais, – sakė moteris, nenorėjusi viešinti savo pavardės. – Ką moteris gali padaryti prieš tokį reikalavimą ir spaudimą?“

„Neislamiškas makiažas“

Birželio pabaigoje Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerija įsakė grožio salonams per mėnesį užsidaryti, teigdama, kad per šį pereinamąjį laikotarpį jie galės sunaudoti atsargas.

Ji teigė tokį sprendimą priėmusi todėl, kad didelės sumos, išleidžiamos grožio procedūroms, neva kelia sunkumų neturtingoms šeimoms, o kai kurios salonuose atliekamos procedūros esančios neislamiškos.

Ministerija teigė, kad dėl gausaus makiažo moterys prieš maldą negali tinkamai nusiprausti, o blakstienų ir plaukų priauginimas draudžiamas.

Įsakymo kopijoje, kurią matė agentūra AFP, sakoma, kad tokį žodinį įsakymą perdavė aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada) .

Kabule ir kituose Afganistano miestuose per 20 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos buvo šalyje, grožio salonų labai padaugėjo.

Jie buvo laikomi saugia vieta susirinkti ir bendrauti atskirai nuo vyrų, pasiruošti šventėms ir suteikė moterims svarbių verslo galimybių.

Pradėjus valdyti Talibano vyriausybei, tūkstančiai viešajame sektoriuje dirbusių moterų neteko darbo arba gauna išmokas, kad sėdėtų namie.

Uždraudus grožio salonus, darbo užmokesčio neteks dar 60 tūkst. moterų, dirbusių maždaug 12 tūkst. salonų visoje šalyje, nurodo Afganistano moterų prekybos ir pramonės rūmai.

Praėjusį mėnesį JT Žmogaus teisių tarybai pateiktoje specialiojo pranešėjo Richardo Bennetto (Ričardo Beneto) ataskaitoje, skirtoje Afganistanui, teigiama, kad moterų ir mergaičių padėtis šioje šalyje yra viena blogiausių pasaulyje.

„Didelė, sisteminga ir institucionalizuota moterų ir mergaičių diskriminacija yra Talibano ideologijos ir valdymo pagrindas, todėl kyla susirūpinimas, kad jie gali būti atsakingi už lyčių apartheidą“, – sakė R. Bennettas.