- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinės Valstijos pirmadienį ėmė dar intensyviau raginti Europos šalis susigrąžinti ir teisti savo piliečius, kovojusius džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) pusėje, pradėjusios derybas su pareigūnais Briuselyje.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV ir Europos sąjungininkai susiginčijo dėl tūkstančių Sirijoje kalinamų džihadistų likimo, į Briuselį atvyko Valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas (Neitanas Seilsas), siekdamas išdėstyti Vašingtono poziciją, kad kovotojų grąžinimas į gimtąsias šalis yra veiksmingiausias būdas kovoti su jais.
Prancūzija pradėjo derybas su Iraku dėl galimybės užsienio piliečius teisti šios šalies teritorijoje, bet JAV tokią strategiją pavadino „neatsakinga“ ir užkraunančia nesąžiningą naštą Bagdadui, juolab kad Vakarų šalių teisingumo sistemos yra pajėgios nagrinėti šias bylas.
„Visi suprantame, kad reikia būti griežtiems teroristų atžvilgiu. Tačiau manome, kad būdas griežtai elgtis su teroristams – reiškia persekioti juos baudžiamąja tvarka ir patraukti juos atsakomybėn“, – Briuselyje žurnalistams sakė N. Salesas.
„Palikti juos dykumoje nėra veiksmingas sprendimas. Dėl to didėja tikimybę, kad jie ras kelią atgal į kovų zonas, o prisiimti tokią riziką nėra griežtumas teroristų atžvilgiu“, – pridūrė jis.
„Regiono šalys jau turi marias darbo ir elgiasi teisingai, patraukdamos baudžiamojon atsakomybėn arba reintegruodamos savo piliečius. Mes neturėtume jų prašyti prisiimti papildomą naštą sprendžiant mūsų piliečių problemas“, – kalbėjo N. Salesas.
Ginčas dėl užsienio kovotojų buvo svarstomas per praėjusią savaitę Vašingtone vykusios tarptautinės koalicijos, kovojančios su IS, susitikimą. Šią iniciatyvą pasiūlė Prancūzija, kuri yra itin susirūpinusi JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spalį netikėtai priimtu sprendimu išvesti amerikiečių pajėgas iš Sirijos.
Europos valstybės, ypač Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, nepageidauja ekstremistinės grupės, kaltinamos virtine šiurpių nusikaltimų prieš civilius, kovų užgrūdintų šalininkų grįžimo.
Kai kurios Europos vyriausybės, įskaitant Londoną, panaikino daugelio savo piliečių pilietybes dėl tariamų ryšių su IS, tačiau N. Salesas perspėjo, kad ši strategija taip pat kelia didelį pavojų.
„Nemanome, kad pilietybės atėmimas yra veiksminga kovos su terorizmu priemonė“, – sakė pareigūnas.
„Dešimtajame dešimtmetyje Saudo Arabija atėmė Osamos bin Ladeno pilietybę – tai niekaip nepadėjo užkirsti kelią Rugsėjo 11-osios [atakoms]“, – pridūrė jis.
Šiuo metu ES nevykdo jokios bendros politikos dėl užsienyje kovojusių asmenų: kiekviena iš 28 valstybių narių pati sprendžia, kaip atsakyti į šią problemą, ieškodamos pusiausvyros tarp teisinių įsipareigojimų savo piliečiams ir pavojų, kuriuos užtraukia radikaliausių IS kovotojų grįžimas namo.
Per pastaruosius kelerius metus Europą supurtė virtinė pražūtingų atakų, už kurias atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, pavyzdžiui, 2015–2017 metų išpuoliai Belgijoje, Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje , pareikalavę 290 žmonių gyvybių. Šie incidentai didina ES narių priešinimąsi siūlomai kovotojų repatriacijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijos parlamentas pritarė seksualinio smurto kine tyrimų komisijos sukūrimui
Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui. ...
-
JT ragina Sakartvelą atsisakyti „užsienio įtakos“ įstatymo
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas ketvirtadienį paragino Sakartvelo vyriausybę atsisakyti parlamente kelią besiskinančio prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto ir i&sca...
-
D. Šmyhalis: Ukraina kovo mėnesį gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą
Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. ...
-
D. Trumpas atsisako pažadėti, kad sutiks su 2024 m. rinkimų rezultatais
Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. ...
-
JAV universitetuose vykstant protestams dėl Gazos, J. Bidenas pareiškė, kad turi vyrauti tvarka
JAV universitetų miesteliuose vykstant propalestinietiškoms demonstracijoms, rengiamoms Gazos Ruože verdant Izraelio karui prieš „Hamas“, prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra autori...
-
Norvegija pranešė dar padidinsianti gynybos išlaidas6
Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. ...
-
JAV išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto5
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, kuris, kaip perspėja kritikai, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti. ...
-
Vykstant studentų protestams dėl Gazos Ruožo, J. Bidenas kreipsis į visuomenę5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį kreipsis į visuomenę dėl protestuojančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože. ...
-
Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje – daugiau kaip 160 delegacijų: Rusija nepakviesta
Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. ...
-
JT: atstatyti visus Gazos Ruože sugriautus namus užtruktų iki 2040-ųjų4
Jungtinių Tautų ketvirtadienį paskelbtais skaičiavimais, jei karas Gazos Ruože šiandien liautųsi, iki 2040 metų užtruktų, kol būtų atstatyti visi namai, kurie buvo sugriauti per karą šioje teritorijoje. ...