- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus.
Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė“, – 67 metų A. Merkel sakė vieno Berlyno teatro scenoje, duodama interviu naujienų televizijai „Phoenix“.
Ji priminė palaikiusi ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pastangas išsaugoti Minsko taikos procesą, kuriuo siekta užbaigti konfliktą Ukrainoje.
Diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė.
„Neturiu kaltinti savęs, kad nepakankamai stengiausi, – sakė buvusi kanclerė. – Nemanau, kad turiu sakyti, jog „tai buvo klaida“ – štai kodėl man nėra dėl ko atsiprašyti.“
Veteranė lyderė, per šešiolika metų valdžioje ne kartą susitikusi su V. Putinu ir rėmusi prekyba pagrįstus, pragmatiškus santykius su Maskva, sakė, kad vasario 24-ąją Kremliaus pradėta invazija į Ukrainą žymėjo „lūžio tašką“.
„Nori sunaikinti Europą“
A. Merkel sakė, kad šiam „brutaliam“ ir neteisėtam agresyviam karui nėra „jokio pateisinimo“, ir pridūrė, kad V. Putinas padarė „didelę klaidą“.
„Jis nori sunaikinti Europą, – perspėjo ji. – Labai svarbu, kad dabar Europos Sąjunga laikytųsi išvien.“
Tačiau buvusi lyderė atmetė kritiką, esą ji padarė klaidą 2008 metais blokuodama Ukrainos stojimą į NATO. Pasak A. Merkel, Kyjivas tuo metu nebuvo pasiruošęs narystei, tad ji norėjusi išvengti „tolesnio eskalavimo“ su V. Putinu, jau tuomet reiškusiu nepasitenkinimą dėl Aljanso plėtros rytų kryptimi.
A. Merkel taip pat teigė, kad 2014–2015 metų Minsko taikos susitarimai, kurie dabar jau yra žlugę, anuomet buvo laikomi geriausia priemone užbaigti kautynėms Rytų Ukrainoje tarp prorusiškų separatistų ir Kyjivo pajėgų.
Taikos procesas „atnešė tam tikrą ramybę“, suteikusią Ukrainai septynerius papildomus metus vystyti demokratiją ir stiprinti savo kariuomenę, sakė ji, siųsdama užuominą apie daugybės pagyrimų sulaukusį Kyjivo gebėjimą priešintis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.
„Narsa ir aistra, su kuria jie kovoja už savo šalį, yra labai įspūdinga“, – sakė A. Merkel ir pridūrė, kad jaučia „didžiausią pagarbą“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Tačiau A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti.
„Turime rasti būdą sugyventi, nepaisant visų mūsų skirtumų“, – pabrėžė ji.
„Kalba iš jėgos pozicijų“
Paklausta apie kritiką, kad politinis principas „pokyčiai per prekybą“, kurio atkakliai laikėsi kelios Vokietijos vyriausybės, iš tikrųjų nepasiteisino, A. Merkel sakė niekuomet neturėjusi iliuzijų, jog glaudūs prekybos ryšiai skatins Rusijoje demokratines reformas.
„Niekada negalvojau, kad Putinas pasikeis dėl prekybos“, – tvirtino ji. Visgi nesugebant pasiekti politinio suartėjimo „palaikyti tam tikrus ekonominius ryšius yra protinga“, pridūrė A. Merkel.
Vadovaujant A. Merkel Vokietija tapo itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo. Ji ilgą laiką kėlė apmaudą sąjungininkams Vakaruose, remdama kontroversišką dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, turėjusį padvigubinti Rusijos dujų tiekimo Vokietijai pajėgumus.
Dabartinio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė šį projektą įšaldė vasario pabaigoje, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Dabar didžiausia Europos ekonomika kartu su partneriais Europos Sąjungoje stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos, dujų ir anglių.
Be to, O. Scholzas pažadėjo investuoti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti. Šalies ginkluotosios pajėgos A. Merkel vadovavimo laikais nuolat kentė lėšų stygių.
Socialdemokratas O. Scholzas, A. Merkel vėliausioje koalicinėje vyriausybėje ėjęs finansų ministro pareigas, taip pat žadėjo, kad Vokietija skirs daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai, viršydama NATO nustatytą mažiausią lygį.
A. Merkel sakė palaikanti savo įpėdinio sprendimus ir pažymėjo, kad galia yra „vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“.
Duodama šį interviu A. Merkel, kuri Vokietijoje išlieka itin populiari, taip pat pateikė retų užuominų apie asmeninį gyvenimą. Ji sakė mėgstanti viena leisti laiką Baltijos pajūryje, vaikštinėti ir skaityti.
Po 30 metų politinėje arenoje A. Merkel sakė besidžiaugianti, kad jai nebereikia skubėti suspėti iš vieno susitikimo į kitą.
„Asmeniškai jaučiuosi gerai“, – ji sakė klausytojams, nors yra nusiminusi dėl karo Ukrainoje, „kaip ir daugybė kitų žmonių“.
„Savo laiką baigus eiti pareigas įsivaizdavau truputį kitaip“, – pripažino buvusi kanclerė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Norvegija šiemet Ukrainai papildomai skirs 7 mlrd. kronų1
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet Ukrainai papildomai skirs 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų). ...
-
Pentagono vadovas siekia, kad Ukrainai būtų perduota daugiau sistemų „Patriot“
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) antradienį teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, padovanoti jas Ukrainai, kuri prašo daugiau oro gynybos sistemų. ...
-
Sakartvelo parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui4
Tūkstančiai Sakartvelo gyventojų trečiadienį atnaujino protestus, po to, kai parlamentas, nepaisydamas kelias savaites trukusių demonstracijų ir įspėjimų iš Briuselio, kad tai pakenks Tbilisio siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos, prita...
-
A. Baerbock: ES plėtra į rytus padarė Europą stipresne ir saugesne3
Europos Sąjungos (ES) plėtra į rytus prieš 20 metų, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock, buvo naudinga visai Bendrijai. Prie ES prisijungus 10 naujų šalių, visa Bendrija tapo stipresnė ir pirmiausiai saugesn...
-
A. Blinkenas: JAV pasiryžusios pasiekti susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“ jau dabar3
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį, pradėdamas derybas su Izraelio vadovybe, dar kartą paragino islamistų grupuotę „Hamas“ pritarti paliaubų susitarimui. ...
-
Europos Komisija parduoda 23 savo pastatus Briuselyje4
Europos Komisija pirmadienį pranešė, kad siekdama ketvirtadaliu sumažinti bendrą biurų plotą, parduos kai kuriuos savo pastatus. ...
-
Serbijos vyriausybėje dirbs sankcionuotas buvęs žvalgybos vadovas, palankus Rusijai1
Naujojoje Serbijos vyriausybėje dirbs buvęs žvalgybos vadovas, kuris palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir kuriam Jungtinės Valstijos yra įvedusios sankcijas, antradienį pareiškė paskirtasis ministras pirmininkas. ...
-
Prancūzija nurodė įmonėms teikti pirmenybę oro gynybos raketų užsakymams1
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) pareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims. ...
-
JT remiamas teismas išdavė arešto orderį buvusiam CAR vadovui3
Jungtinių Tautų remiamas teismas antradienį paskelbė, kad išdavė buvusio Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) prezidento Francois Bozize'o (Fransua Bozizo) arešto orderį dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos 2009–...
-
A. Blinkenas reikalauja, kad „Hamas“ daugiau nevilkintų paliaubų susitarimo4
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį pareikalavo, kad „Hamas“ priimtų pasiūlymą dėl paliaubų Gazos Ruože ir Izraelio įkaitų paleidimo, islamistų kovotojų grupuotei rengiant atsaką. ...