- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos pareigūnai pirmadienį paskelbė preliminarius parlamento ir vietos savivaldos rinkimų, kuriuose galėjo dalyvauti tik autoritariniam šalies vadovui lojalūs kandidatai ir kuriuos opozicija ragino boikotuoti, rezultatus.
Balsavimas dar labiau įtvirtino beveik 30 metų trunkantį autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą. A. Lukašenka sekmadienį, balsavimo dieną, taip pat pareiškė ketinantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose siekti dar vienos penkerių metų kadencijos.
Dauguma sekmadienio rinkimuose dalyvavusių kandidatų priklausė keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms: „Belaja Rus“, Komunistų partijai, Liberalų demokratų partijai, Darbo ir teisingumo partijai. Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad balsavo 73 proc. iš 6,9 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų ir kad buvo išrinkti visi 110 parlamentarų bei 12 514 vietos tarybų narių.
Tai buvo pirmieji rinkimai Baltarusijoje po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų. Po 2020-ųjų balsavimo paskelbus, kad A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai masiniai protestai.
Demonstracijos, kuriose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, šalį krėtė mėnesius, buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. dalyvių. Tūkstančiai sulaikytų žmonių buvo milicijos sumušti, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.
Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino A. Lukašenką su „užtikrinta Baltarusijos patriotinių jėgų pergale“, padėjusia „užtikrinti vidaus politinį stabilumą“.
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų prezidento rinkimuose ir po jų turėjo pasitraukti į Lietuvą, ragino rinkėjus boikotuoti šiuos rinkimus, kuriuos pavadino beprasmiu farsu.
Baltarusiams ruošiantis eiti prie balsadėžių griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, opozicijos aktyvistams šeštadienį pavyko įsilaužti į maždaug 2 tūkst. viešųjų ekranų, naudojamų reklamoms miestuose transliuoti, ir parodyti S. Cichanouskajos vaizdo kreipimąsi.
Žmogaus teisių centras „Viasna“ sekmadienį pranešė, kad keli įmonės, kuriai priklauso ekranai, darbuotojai netrukus buvo sulaikyti.
Nuo pat protestų Baltarusijoje, kurioje gyvena 9,5 mln. žmonių, nepaliaujamai tęsiamas susidorojimas su opozicija. Už grotų tebėra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.
Prieš balsavimą A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis nurodė Baltarusijos milicijai prieš balsavimą visoje šalyje sustiprinti ginkluotą patruliavimą.
Opozicijos teigimu, antradienį prasidėjęs išankstinis balsavimas sudarė puikias sąlygas manipuliuoti balsavimu, nes balsadėžės nebuvo saugomos penkias dienas. Rinkimų pareigūnai sekmadienį pranešė, kad daugiau kaip 40 proc. šalies rinkėjų savo balsus atidavė per išankstinį balsavimą.
Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų Baltarusijoje bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus.
A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turės plačius įgaliojimus ir galės priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus.
Prieš kelerius metus manyta, kad A. Lukašenka svarsto galimybę vadovauti Susirinkimui po pasitraukimo iš prezidento posto, bet jo planai pasikeitė ir sekmadienį jis paskelbė, kad vėl dalyvaus prezidento rinkimuose.
Baltarusija pirmą kartą atsisakė pakviesti stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti rinkimų. Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.
JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) pareiškė, kad sekmadienio rinkimai Baltarusijoje buvo fiktyvūs ir „vyko tvyrant baimės atmosferai, kurioje joks rinkimų procesas negali būti vadinamas demokratiniu“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Čekija išplėtė tos pačios lyties porų teises
Čekų prezidentui Petrui Pavelui pirmadienį pasirašius naują įstatymą, tos pačios lyties poros Čekijoje nuo kitų metų galės naudotis daugeliu susituokusių heteroseksualių porų turimų teisių. ...
-
Baltieji rūmai nepalaiko protestuotojų veiksmų užgrobiant Kolumbijos universiteto pastatą2
Amerikos universitetuose vykstant palestiniečius palaikantiems protestams, JAV prezidentas Joe Bidenas nepritaria tokiems veiksmams, kaip Kolumbijos universiteto pastato užgrobimas, antradienį pranešė Baltieji rūmai. ...
-
Nuo šių metų pradžios Ukrainoje pastatytos 337 slėptuvės nuo bombų1
Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. ...
-
Kinijos technologijų milžino „Huawei“ pelnas išaugo 564 proc.
Technologijų milžino „Huawei“ pelnas pirmą ketvirtį padidėjo daugiau nei penkis kartus, antradienį parodė kontroliuojančiosios bendrovės pateikti duomenys. ...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Niujorko teisėjas skyrė D. Trumpui baudą už tylėjimo įsakymo pažeidimus
Niujorko teismo teisėjas, pirmininkaujantis Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bylos dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą nagrinėjimui, pirmadienį skyrė buvusiam JAV prezidentui 9 tūkst. dolerių (maždaug 8,4 tūkst. eurų) baudą už daugkartini...
-
Latvijos premjerė pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą
Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. ...
-
JT teismas atmetė Nikaragvos ieškinį Vokietijai dėl ginklų tiekimo Izraeliui1
Antradienį Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiasis teismas atmetė Nikaragvos prašymą imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdytas Vokietijos ginklų eksportas į Izraelį. Teismas pareiškė, kad „aplinkybės nėra tokios“...
-
Ukrainos gynybos ministerija: verbavimo centrų skaičius iki birželio vidurio pasieks beveik 30
Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų. ...
-
ES pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl su EP rinkimais susijusios dezinformacijos
Europos Sąjunga antradienį pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl susirūpinimo, kad šios bendrovei „Meta“ priklausančios platformos nesugeba kovoti su dezinformacija internete prieš birželį vyksi...