- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį turės atsakyti į klausimus, užduotus komiteto, tiriančio vieną finansų skandalą, kainavusį vyriausybei milijardus eurų, šalies lyderiui stengiantis išsklaidyti įtarimus dėl jo galimo vaidmens didžiulio masto mokestinio sukčiavimo schemoje.
O. Scholzas antrąkart duos parodymus parlamento komitete Hamburge, tiriančiame, ar vietos politikai padėjo vienam bankui išvengti būtinybės sumokėti mokesčius, kurių buvo išvengta pagal apgaulės būdu įgytas lengvatas.
Socialdemokratas O. Scholzas 2011–2018 metais dirbo Hamburgo meru, paskui buvo paskirtas finansų ministru tuometės kanclerės Angelos Merkel kabinete.
Pirmąkart 2017 metais į viešumą iškilusioje vadinamojoje cum-ex sukčiavimo schemoje dalyvavo daug veikėjų, kurie staigiai apsikeisdavo bendrovių akcijomis dividendų mokėjimo dieną, kad už vieną išmokėjimą jiems būtų pritaikytos kelios mokesčių lengvatos.
Vokietijoje dėl šio skandalo kaltinimai pareikšti dešimtims asmenų, tarp kurių esama bankininkų, biržos maklerių, teisininkų ir finansų konsultantų.
Hamburgo komitetas aiškinasi, kodėl vietos finansų tarnybos 2016 metais atsisakė mėginimo išieškoti 47 mln. eurų mokesčių iš privataus banko „M. M. Warburg“ dėl naudojimosi cum-ex schema.
Bankas galiausiai turėjo sumokėti dešimtis milijonų eurų, spaudžiant A. Merkel federalinei vyriausybei.
Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai išanalizavo su šiuo skandalu siejamus elektroninius laiškus paskyroje, kuria O. Scholzas naudojosi dirbdamas Hamburgo meru.
„Jokių išvadų apie politinę įtaką“
Apklausa Hamburge įvyks O. Scholzo populiarumui per pirmuosius šešis darbo kanclerio poste mėnesius smarkiai nusmukus. Vyriausybės vadovas buvo griežtai kritikuojamas dėl esą per silpno atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Kancleriui taip pat sunkiai sekėsi nuraminti vokiečius dėl žiemą gresiančio energijos stygiaus ir labai realios Europos didžiausios ekonomikos recesijos tikimybės.
Man taip pat smalsu, kaip ir jums. Be abejo, norėčiau sužinoti, iš kur jie atsirado.
O. Scholzas šią savaitę taip pat sulaukė kritikos, kad ne iškart pasmerkė palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) komentarus apie Holokaustą per vizitą Berlyne.
Kanclerio atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hėbeštreitas) trečiadienį žurnalistus patikino, kad O. Scholzas atsakys į visus komiteto klausimus ir kad jis neturi ką slėpti.
Asmeniškai paklaustas apie finansų skandalą per praeitą savaitę surengtą vasaros spaudos konferenciją O. Scholzas sakė, „komentavęs šiuos dalykus labai plačiai ir daug valandų – ir vėl tai padarysiantis“.
„Daugybė posėdžių, didžiulis skaičius bylų atnešė vienintelį rezultatą: nedaroma išvadų, jog buvo politinė įtaka“, – pridūrė jis.
Tačiau klausimų išlieka, nes kalbama, kad sprendimas leisti „Warburg“ išsisukti buvo priimtas tuojau po O. Scholzo pokalbio telefonu su Christianu Oleariusu (Kristianu Oleariusu), tuomečiu banko vadovu.
O. Scholzas neigė daręs spaudimą Hamburgo mokesčių tarnybai dėl „Warburg“ cum-ex veiklos, bet pastarosiomis dienomis buvo paskelbta naujų įtarimų, kad jis galbūt kažką nuslėpė.
Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai paėmė elektroninių laiškų iš buvusios O. Scholzo biuro vadovės Jeanette Schwamberger (Žanet Švamberger), galinčių suteikti naujos informacijos šia tema.
Paslėpti grynieji
Remiantis pranešimais, šie laiškai „gali būti svarbūs renkant įrodymus, nes juose pateikiami svarstymai apie duomenų ištrynimą“.
Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ nurodė, kad elektroniniai laiškai aiškiai „inkriminuoja“ kanclerį.
Kiti neseniai konfiskuoti dokumentai esą rodo, kad O. Scholzas, priešingai nei teigė iki šiol, kompensavimo klausimą tiesiogiai aptarė su Ch. Oleariusu.
Šie naujausi radiniai rodo, kad vyriausybės vadovas ir jo aplinka „bandė pateikti tik ribotą informaciją apie tam tikrus susitikimus ar pokalbius telefonu“, pareiškė opozicinių konservatorių deleguotas parlamento narys Matthiasas Haueris (Matjasas Haueris).
Hamburgo tyrime taip pat figūruoja buvęs parlamentaras iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) Johannesas Kahrsas (Johanesas Karsas).
Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, neseniai tyrėjai J. Kahrso banko seife rado apie 200 tūkst. eurų grynaisiais, tačiau neaišku, ar šis radinys kaip nors susijęs su cum-ex skandalu.
Šią vasarą per spaudos konferenciją paklaustas apie tuos grynuosius, O Scholzas atsakė: „Man taip pat smalsu, kaip ir jums. Be abejo, norėčiau sužinoti, iš kur jie atsirado.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją1
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
JT simboliškai balsavo už Palestinos narystę, Izraeliui tai sukėlė „pasišlykštėjimą“1
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį didele balsų dauguma balsavo už tai, kad palestiniečiams būtų suteiktos tam tikros papildomos teisės pasaulinėje organizacijoje po to, kai jų siekį tapti visateisiais nariais blokavo JAV. ...
-
Derybos dėl būsimų pandemijų užkardymo artėja prie pabaigos
Lemiamos derybos, kuriomis siekiama sudaryti svarbų pasaulinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos ir parengties joms, tęsis iki penktadienio vidurnakčio, nors vis mažiau tikėtina, kad susitarti pavyks. ...
-
Lenkijos ūkininkai protestuoja prieš ES aplinkosaugos taisykles1
Lenkijos ūkininkai penktadienį protestavo prieš Europos Sąjungos aplinkosaugos taisykles, kurios, jų teigimu, kenkia ekonomikai, ir paragino surengti referendumą šiuo klausimu. ...
-
Kinija sako, kad jos pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose surengė derybas dėl karo Ukrainoje
Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui baigė trečiąjį diplomatijos raundą dėl karo Ukrainoje, penktadienį pranešė Pekinas, siekiantis tapti tarpininku. ...
-
Lenkija teigia, kad tapo vienu pagrindinių Rusijos kibernetinių atakų taikinių
Lenkija teigia tapusi vienu iš pagrindinių Maskvos kibernetinių atakų taikinių: nuo sausio Rusijos kibernetinių atakų skaičius išaugo iki 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc., penktadienį prane&scar...
-
V. Putinas užsipuolė Baltijos šalis: Vakarų elito politika – kurstyti vis naujus konfliktus7
Maskvoje – pompastiškas Pergalės dienos paradas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį kartą pagrasino Vakarams branduoliniais ginklais, šlovino savo kruviną invaziją į Ukrainą. Beje, izoliuotas V. Putinas šventė tik ...
-
Vokietija smerkia smurtinių protestų prieš UNRWA Rytų Jeruzalėje eskalavimą
Vokietija penktadienį pasmerkė smurtinių protestų prieš Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) Rytų Jeruzalėje eskalavimą, šiai agentūrai dėl išpuolių laikinai uždarius čia savo būstinę. ...
-
Slovėnijos vyriausybė patvirtino dekretą dėl Palestinos valstybės pripažinimo4
Slovėnijos vyriausybė ketvirtadienį priėmė dekretą dėl Palestinos valstybės pripažinimo, kuris iki birželio vidurio bus nusiųstas parlamentui patvirtinti. ...
-
Namų draudimo krizė: savininkai netenka svarbios apsaugos
Namų draudimo krizė JAV. Vis daugėjant gaisrų ir jiems tampant vis destruktyvesniems, Kalifornijos valstijos būsto draudikai nustojo išduoti naujus polisus ir paskelbė, kad neatnaujins esamų. ...