- Romas Poderys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Karjera: vienas reikšmingiausių E. Rajunco pasiekimų – pasaulio kovos menų žaidynių čempiono medalis.
-
Pasaulio čempionas dar žengs ant tatamio, bet jau ne kovoti
-
Pasaulio čempionas dar žengs ant tatamio, bet jau ne kovoti
-
Pasaulio čempionas dar žengs ant tatamio, bet jau ne kovoti
-
Pasaulio čempionas dar žengs ant tatamio, bet jau ne kovoti
-
Pasaulio čempionas dar žengs ant tatamio, bet jau ne kovoti
Edvinas Rajuncas – iš tų Lietuvos sportininkų, kurie per savo karjerą pasiekė vieną aukščiausių meistriškumo laiptelių: iškovojo pasaulio čempiono titulą. Tačiau 39-erių kauniečio trofėjų kolekcijoje – net kelių kovos menų medaliai, diplomai ir prizai.
Kaune, Sporto muziejuje, veikiančioje E. Rajunco pasiekimų ekspozicijoje – dziudo, imtynių už diržų (alyš, kureš, koreš, ukrainietiškų imtynių), sambo varžybų apdovanojimai.
Buvęs universalus kovotojas – daugkartinis Lietuvos dziudo čempionatų prizininkas, šalies, pasaulio ir Europos imtynių už diržų čempionas.
„Mano įvaldyti dziudo veiksmai puikiai pritapo pasirinkus kitas imtynes, todėl taip gerai ir sekėsi. Ypač daug padėjo kudo patirtis – tapau dar greitesnis, labiau pasitikintis savo jėgomis, išeidavau kautis žinodamas, kad galiu būti staigesnis, psichologiškai stipresnis“, – interviu „Kauno dienai“ sakė E. Rajuncas, saugos paslaugas teikiančios bendrovės „ES Security“ įkūrėjas ir vadovas.
2013-aisiais Sankt Peterburge įvyko 2-osios pasaulio kovos menų žaidynės „Combat“, jos savo statusu prilygsta planetos čempionatui. Šias žaidynes yra pripažinęs Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
Tąkart jėgas išmėgino aikido, dziudo, klasikinių imtynių, kendo, sumo, džiudžicu, kikbokso, bokso, Tailando bokso, savate, karatė, sanshou, sambo, tekvondo, vušu, imtynių už diržų, graplingo, pankrationo meistrai.
E. Rajuncas imtynių už diržų (svorio kategorija iki 90 kg) varžybose 5:0 nugalėjo Rusijos atletą Islamą Abaichanovą, 1:3 pripažino Togo atstovo Kouamio Sachos pranašumą, tačiau dėl geresnio surinktų taškų skirtumo pateko į finalą ir 5:0 privertė kapituliuoti ukrainietį Leonidą Riabčuną.
Prisiminimai: tarp trofėjų – ir kimono iš Kazachstano, kur pasaulio čempionate beveik be poilsio kovojęs kaunietis laimėjo bronzos medalį./Justinos Lasauskaitės nuotr.
– Šią pergalę tebelydi skirtingi prisiminimai. Didžiavausi, kad esu lietuvis, nes arenoje skambėjo mūsų šalies himnas, kilo Lietuvos trispalvė. Kartu jaučiau kartėlį: atstovavau Lietuvai ir užėmiau pirmą vietą pasaulio lygio varžybose, tačiau ant prizininkų pakylos stovėjau vilkėdamas nuosavą „Nike“ sportinį kostiumą, o ne nacionalinės rinktinės aprangą. Buvo nuoširdžiai gaila, kad mūsų šalyje tik tam tikros sporto šakos sulaukia palaikymo, – pasakojo E. Rajuncas.
– Savo trofėjų ekspoziciją Sporto muziejuje pavadinote „Viso gyvenimo sporto pasiekimų“ paroda, nors jūsų dar negalėtume vadinti veteranu. Ar tai reiškia, kad kovos menų sportas – jau užbaigtas jūsų gyvenimo etapas?
– Manau, galima drąsiai sakyti, kad šis etapas yra baigtas. Paskutinį kartą varžybose dalyvavau prieš aštuonerius metus ir iš jų išvykau žinodamas, kad tikriausiai nebesugrįšiu. Atsisveikinimas su didžiuoju sportu nebuvo kategoriškas žingsnis, bet auganti šeima ir verslas, taip pat ir amžius – juk 30-ies imtynininkas jau veteranas – paspartino sprendimą. Vis dėlto kovos menų sportas visada liks širdyje ir, manau, dar žengsiu ant tatamio, bet tik savo malonumui arba pasidalyti sukaupta patirtimi ir žiniomis su jaunesne karta.
Prisiminimai: tarp trofėjų – ir kimono iš Kazachstano, kur pasaulio čempionate beveik be poilsio kovojęs kaunietis laimėjo bronzos medalį./ Justinos Lasauskaitės nuotr.
– Kada iškovojote pirmą sportinį trofėjų? Kokių likę įspūdžių iš tų varžybų?
– Tai diplomas už antrą vietą 1992-ųjų Lietuvos dziudo čempionate. Tąkart mano svorio kategorija buvo iki 32 kg. Prisiminimai – puikūs, nes tai pirmas mano karjeros liudininkas.
– Ar esate iš varžybų organizatorių gavęs egzotiškų, neįprastų apdovanojimų – juk kovojote Kazachstane, Indijoje, Pietų Korėjoje, kitose tolimose šalyse?
– Irane absoliučios svorio kategorijos varžybų prizininkams dovanojami avinai, bet man neteko jo gauti. Gėles palikdavau viešbučiuose. Įdomesni prizai – diplomai, primenantys, kad lietuvių kalba – viena sudėtingiausių pasaulyje. Taisyklingai parašytą savo vardą ir pavardę pamatydavau retai.
– Sporto muziejaus ekspozicijoje yra kimono su emblema „Kazachstan“. Ką jis primena?
Per varžybų pertraukėlę tiesiog salėje užmigau, tačiau neilgam – pažadino, vėl pakvietė kautis.
– Dvi aprangas gavau pasaulio kuraš imtynių čempionate Kazachstane. Jos primena labai sunkią kelionę per Maskvą, kur teko laukti net keturiolika valandų – paaiškėjo, kad federacija nupirko bilietus ne tai dienai. Galiausiai atskridome į Kazachstaną 6 val. ryto, lėktuve termometras rodė, kad lauke – 42 °C šalčio. Vyliausi, kad tai galbūt klaida, nes vilkėjau tik kostiumą. Net šiurpas nukrėtė, kai pamačiau, kad iš lėktuvo kartu išlipo afrikiečiai, apsirengę plonais sintetiniais sportiniais drabužiais... Netrukus čempionato organizatoriai skubėjo pirkti jiems žieminių striukių. Viešbutyje taip pat buvo labai šalta, bet reikėjo nors kiek numigti. Po 45 minučių mane pažadino ir pranešė, kad kovoti reikės ne kitą dieną, o netrukus! Piktas ir neišsimiegojęs nuskubėjau į varžybas. Dvi pirmas kovas laimėjau, trečią tik po pratęsimo pralaimėjau vienu tašku armėnui. Per varžybų pertraukėlę tiesiog salėje užmigau, tačiau neilgam – pažadino, vėl pakvietė kautis. Laimėjau tris dvikovas iš eilės ir iškovojau bronzos medalį.
– Ar nepatekote tarp girnų, kai Lietuvos dziudo federacija buvo pradėjusi drausti savo kovotojams dalyvauti kitų imtynių varžybose, netgi taikydavo sankcijas?
– Man pasisekė, nes draudimų ėmėsi, kai jau buvau baigęs karjerą. Spėjau pakovoti ir dziudo, ir sambo varžybose.
Šeima: su parodos Sporto muziejuje ekspozicija susipažino ir E. Rajunco žmona Giedrė, dukros Olivija ir Danielė, sūnus Nojus./ Justinos Lasauskaitės nuotr.
– Kas paskatino jus baigti sportininko karjerą?
– 2011-aisiais pasaulio čempionatas Kirgizijoje, prie Isyk Kulio, vyko po atviru dangumi, 1 609 m virš jūros lygio. Nebuvau pratęs kovoti aukštikalnėse. Po varžybų nesupratau, kas atsitiko, – buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo visus raumenis. Grįžęs į Lietuvą kreipiausi į medikus, jie atliko daugybę tyrimų ir lyg tarp kitko paklausė: gal buvau aukštikalnėse? Šis neigiamas poveikis – viena priežasčių. Be to, šeimą papildė mažas žmogutis. Supratau, kad atėjo metas, kai privalau pirmiausia rūpintis juo, o ne savimi.
– Ar, baigus aktyviai sportuoti, buvo sudėtinga persiorientuoti į kitą veiklą? Kas labiausiai lėmė, kad radote verslo sritį, kurioje sėkmingai įsitvirtinote?
– Versle jau buvau ir sportuodamas. Saugos tarnyba – sritis, manau, labai artima sportui. Verslas, kaip sportas ir apskritai gyvenimas, susideda iš daugybės besikeičiančių situacijų, išbandymų, reikalauja nuolatinio kantraus darbo, pastangų, lankstumo.
Istorija: 2013 m. pasaulio kovos menų žaidynėse E. Rajuncas (viduryje) įveikė abu kitus prizininkus – L. Riabčuną (kairėje) ir I. Abaichanovą. / E. Rajunco asmeninio archyvo nuotr.
– Koks ryšys jus tebesieja su imtynėmis ar kitais kovos menais?
– Prisidedame prie Gintauto Vileitos vadovaujamos Lietuvos tautinių imtynių federacijos rengiamų varžybų, organizavome „Bushido SWAT 40“ turnyrą, užtikriname saugumą įvairiuose renginiuose, lankausi kudo treniruotėse. Vis dėlto bene daugiausia laiko skiriu šachmatams – sūnus Nojus profesionaliai žaidžia, tad tenka jį palaikyti – pabūti sirgaliumi, o tai sunkiau nei kovoti pačiam. Be to, šiemet Lietuvos šachmatų lygoje Kauno „ES Security“ komanda iškovojo bronzą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviams lemiamo žingsnio link aukso žengti nepavyko: po atkaklios kovos triumfavo Ukraina4
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė „2024 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono, B grupės“ turnyre iškovojo sidabro medalius. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija1
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Finalas – vėl be Kauno rankininkų
Lietuvos rankinio lygos čempionato pusfinalio slenkstį pirmas peržengė Klaipėdos „Dragūnas“. ...
-
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė lemiamame mače kausis iš širdies
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė, laimėjusi keturias iš eilės pasaulio čempionato I diviziono B grupės rungtynes, trokšta, kad paskutinis – penktas – akordas būtų skambiausias. ...
-
Priešingose barikadų pusėse dėl aukso kovos buvę komandos draugai2
Lietuvos ir Ukrainos ledo ritulininkai praeityje ne kartą buvo surėmę pečius bendroms akistatoms. ...
-
Jubiliejinis „Moterų ralis“: pergalę lėmė atkaklumas
Dešimtą kartą Lietuvoje surengtą „Moterų ralį“, kuriame dalyvavo 196 ekipažai, laimėjo panevėžietės. ...
-
Baltijos šalių automobilių čempionato sezonas prasideda jau šį savaitgalį
2024 metų Baltijos šalių automobilių čempionato sezono startas Estijos trasoje – jau visai šalia: diena, kurią reikėtų apsibraukti kaip pirmųjų šiais metais vykstančių lenktynių – gegužės 4-oji. Šalia Balti...
-
Jauniesiems dziudo kovotojams – naujų varžybų trofėjai
Pirmą kartą surengtų Europos dziudo sąjungos (EJU) jaunučių „Vilčių taurės“ varžybų medaliai atkeliavo ir į Lietuvą – juos iškovojo klubo „Naglis Gym“ ir Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtiniai. ...
-
Klaipėdos meras pagerbė Europos bokso čempionato prizininkę7
Lietuvos boksininkė ir bokso trenerė Ana Starovoitova Belgrade vykusiame Europos bokso čempionate iškovojusi bronzos medalį pagerbta ir savo mieste – Klaipėdoje. Susitikime su meru Arvydu Vaitkumi sportininkė pripažino, kad jos treniruojamu...
-
Keturios iš keturių: Lietuvos ledo ritulininkai kovos dėl aukso4
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė laimėjo ir ketvirtąsias rungtynes „2024 IIHF Pasaulio Ledo Ritulio Čempionato I Diviziono, B Grupės“ turnyre, skelbia hockey.lt. ...