- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paradoksalu, bet kai nekepina saulė, dehidratacijos tikimybė išauga kartais. Pasak sveikos gyvensenos specialistų, šaltuoju metu vandens stoka organizme jaučiama dažniau nei vasarą. Mat organizmas, bandydamas susišildyti, „pamiršta“ siųsti troškulio signalus.
Rudenį ar žiemą padidėja rizika ne tik „pasigauti“ slogą ar kosulį. Galvos skausmas, energijos stoka ir silpnumo pojūtis gali būti visai ne peršalimo priežastis. Tai gali būti pirmieji dehidratacijos simptomai.
„Dehidratacijos tikimybė išauga rudenį ir žiemą, kai šalta. Šiuo laikotarpiu mes savaime pradedame gerti mažiau vandens, nes oras tampa vėsesnis, mažiau prakaituojame, judame. Todėl troškulio nejaučiame taip dažnai, kaip vasarą, tad nejausdami sumažiname išgeriamo vandens kiekį“, – pasakoja homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė.
Anot D. Rapalytės, šaltuoju metu vandens turėtumėme išgerti netgi daugiau nei vasarą. Tai neleis organizmui dehidratuoti, be to, padės palaikyti sveikatą.
Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei.
„Šaltuoju sezonu organizmui dažnai trūksta būtinų elementų. Kadangi rudenį, žiemą iš maisto raciono neretai iškrenta šviežios daržovės ir vaisiai, elektrolitų stygių reikia kompensuoti. Organizmui būtina gauti elektrolitų tam, kad būtų užtikrinama tinkama širdies, raumenų, nervų ląstelių veikla, nekamuotų silpnumas, raumenų spazmai ar kraujo spaudimo pokyčiai“, – komentuoja D. Rapalytė. Tam, kad organizmas greičiau atgautų reikiamą vandens kiekį ir būtų papildytas reikalingomis medžiagomis, specialistė rekomenduoja rinktis natūralų mineralinį vandenį su elektrolitais.
Gerti net ir tada, kai, atrodo, nesinori
„Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei, kuri turi kęsti šildymo ir šalto oro pasikeitimus. Taip pat vanduo apsaugo nuo nuovargio bei papildo organizmą būtinais elementais“, – vandens privalumus šaltuoju metu vardija mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė.
Pasak specialistės, kai šalta organizmas pats neduoda signalo apie troškulį, todėl svarbu patiems prisiminti apie vandenį. Mat kai šalta, kraujagyslės susitraukia, sumažėja kraujotaka į galūnes (rankas ir kojas). Taip organizmas dirba, kad išsaugotų šilumą. Tačiau, kai kraujotaka sumažėja, smegenys siunčia impulsą, kad vandens stygiaus nėra, todėl žmogus ir nejaučia troškulio.
Nors ir atrodo, kad gerti daugiau vandens nenorime, negėrus jo ilgesnį laiką pasireiškia tam tikri dehidratacijos požymiai. „Jeigu organizmas negauna pakankamai vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi, tad gali sumažėti apetitas ir energija. Taip pat susilpnėja imunitetas, pablogėja virškinimas, vis dažniau pasikartoja galvos skausmai, gali dažniau varginti mėšlungis. Svarbus vandens trūkumo signalas – odos bei lūpų sausumas. Prie to prisideda ir kondicionieriai, įjungtas šildymas, kuris taip pat skatina vandens kiekio organizme sumažėjimą“, – dehidratacijos simptomus vardija D. Rapalytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...