Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė sako, kad Lietuvoje sergamumas vėžiu taip pat didėja, o pastaraisiais metais šalyje kasmet diagnozuojama po beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tačiau susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas nuosekliai gerėja, o kai kurių lokalizacijų navikų gydymas jau yra išties efektyvus – ypač, jei liga diagnozuojama ankstyvojoje stadijoje.

„Didžiausias sergamumas vėžiu būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, todėl ligos atvejų skaičius didėja augant žmonių gyvenimo trukmei ir vyresnių gyventojų daliai populiacijoje. Vėžys yra išsivysčiusių šalių liga, sergamumo rodikliai yra didesni Vakarų Europos valstybėse. Lietuvoje sergamumo vėžiu rodikliai yra kiek žemesni ir labai panašūs į mūsų kaimynių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos rodiklius. Tačiau tuo pat Lietuvai, kaip ir mūsų kaimynėms, lyginant su Vakarų valstybėmis, yra būdingi prastesni vėžio išgyvenamumo rodikliai“, – pažymi dr. G. Smailytė.

Mokslininkės teigimu, šie rodikliai taip pat gerėja, o susirgusiems onkologinėmis ligomis yra vis daugiau galimybių paskirti tinkamą gydymą, kuris duoda gerų rezultatų. Pavyzdžiui, anksti diagnozavus prostatos vėžį, 5 metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia 100 proc. Nepaisant to, vėžio diagnozė juo susirgusiam asmeniui ir jo šeimos nariams paprastai yra didelis sukrėtimas.

Nors kiekvieno skirtingo vėžio atveju rizikos veiksniai gali skirtis, dažniausiai išskiriami tokie onkologinių susirgimų riziką didinantys faktoriai kaip rūkymas, netinkama mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša bei profesinių kancerogenų įtaka.

„Naujausiais vertinimais, gerokai sumažinus žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikį ar jį visiškai eliminavus, būtų galima išvengti nuo trečdalio iki pusės onkologinių susirgimų. Daugelis šių veiksnių priklauso nuo gyventojų pasirinkimų ir gyvenimo būdo, todėl siekiant sumažinti vėžio riziką tikrai daug kas yra pačių žmonių rankose“, – sako dr. G. Smailytė.

Nacionalinio vėžio instituto nuotr.

Ankstyva diagnozė yra vienas svarbiausių sėkmingo onkologinių ligų gydymo aspektų. Dėl to į tam tikrų vėžių rizikos grupes patenkantys gyventojai kviečiami nemokamai dalyvauti patikros programose, kurios leidžia laiku diagnozuoti ligą ir suteikia geresnes galimybes išgyti.

Lietuvoje vykdomos keturios patikros programos, skirtos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos bei prostatos vėžio profilaktikai:

– Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje kartą kas 3 metus profilaktiškai pasitikrinti kviečiamos 25-60 metų amžiaus moterys.

– Krūties vėžio profilaktikos programa siūlo galimybę kartą kas 2 metus 50-69 metų amžiaus moterims atlikti mamografinį tyrimą.

– Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50-74 metų amžiaus vyrai ir moterys kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą.

– 50-69 metų amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis – nuo 45 metų) kartą kas 2 metus turėtų atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 2018 metais dažniausiai diagnozuoti storosios žarnos (11,2 proc. atvejų), krūties (10,7 proc.) ir plaučių (10,1 proc.) piktybiniai navikai. Tarp moterų didžiausi sergamumo krūties (21 proc.), storosios žarnos (11,2 proc.) ir gimdos kūno (9,3 proc.) onkologinėmis ligomis rodikliai. Vyrams Lietuvoje dažniausiai nustatyti prostatos (20,1 proc.), plaučių (13,9 proc.) ir storosios žarnos (12,1 proc.) piktybiniai susirgimai.