- Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol bus neišspręstos svarbiausios problemos, joks pensijų indeksavimas neveiks, LRT RADIJUI sako analitikas Stasys Jakeliūnas. Anot jo, politikai „Sodrą“ įvarė ir dar nematytą finansinę būklę – ji valstybei skolinga 4 mlrd. eurų, nors pinigai turėtų būti asignuojami. Analitikas tikina, kad reikiamus sprendimus galima priimti dar šį mėnesį, o, tai padarius tinkamai, pensininkai jau dabar galėtų gauti 40 eurų didesnes pensijas.
– Ar pensijų indeksavimas gali suveikti, kalbant apie pensijų augimą?
– Jei ekonomika neaugs, nedidės dirbančiųjų skaičius ir pajamų srautas į „Sodrą“, joks indeksavimas nepagelbės. Indeksavimo pagrindinis tikslas – atsieti pensijų valdymą ir jų didinimą (jeigu joms yra iš ko didėti) nuo politinių procesų.
Šioje vietoje prezidentei reikia pritarti. Ypač rinkiminiais metais daug diskutuojama apie pensijų dydžius. Indeksavimo esmė – sutvarkyti sistemą, tačiau tai jokių būdu negarantuoja, kad pensijos augs be kitų sprendimų, kurie taip pat siūlomi modelyje.
Deja, dalis to susijusi su pensinio amžiaus ilginimu – ar tai būtų būtinasis stažas, ar išankstinis išėjimas į pensiją. Dabar pensinis amžius ilgėja, bet ne tiek, kiek gyvenimo trukmė, išėjus į pensiją. To sąskaita bandoma išlaikyti tokį patį arba šiek tiek didesnį pensijų dydį, negu būtų kitu atveju, jei pensinis amžius nebūtų ilginamas.
– Jeigu būtų pritarta tam, kas dabar numatyta socialiniame modelyje, ką tai realiai pakeistų ir kokį efektą turėtų?
– Pradėčiau nuo to, kad būtina išspręsti dabar esančias problemas. Trečiadienį vyriausybė patvirtino 420 mln. eurų paskolą „Sodrai“. Tų paskolų „Sodra“ iš viso yra paėmusi (arba neišvengiamai turėjo paimti) beveik 4 mlrd. eurų. Paskolų ji niekada negalės grąžinti. Jeigu bus priversta tai padaryti, pensijų paprasčiausiai nebus iš ko didinti, jas netgi reikės mažinti. Joks indeksavimas nepagelbės.
Kita problema, kurią reikia išspręsti, – antros pensijų pakopos finansavimo šaltinio. Dar 2008 m. Valstybės kontrolė nurodė vyriausybei, abiems ministerijoms – finansų bei socialinės apsaugos ir darbo – kad reikia surasti ilgalaikį šios pakopos finansavimo šaltinį. Tai šiemet kainuoja 150 mln. eurų.
Dar viena problema, susijusi su skola, – šiemet „Sodra“ valstybės biudžetui perves 150 mln. eurų palūkanų. Sudėjus tas dvi sumas – antrosios pakopos finansavimą ir palūkanas, kurių „Sodra“ neprivalo mokėti, bet yra priversta tai daryti – ir tą 300 mln. eurų sumą padalijus iš senatvės pensininkų skaičiaus, t. y. 600 tūkst. žmonių, kiekvienas jų jau dabar galėtų gauti maždaug 40 eurų didesnę pensiją be jokio indeksavimo ir kitų įmantrybių.
„Sodra“ dabar yra tokioje būklėje, į kurią ją įvarė politikai, kad ji netekusi teisinių pamatų, nes sistemingai pažeidinėjami „Sodros“ biudžeto sudarymo įstatymai. Didinant pensijas ar kitas išmokas, privalu „Sodrai“ skirti ne paskolas, kaip yra dabar, o asignavimus – negrąžinamas lėšas. To nedaroma jau kelerius metus, todėl paskola auga.
„Sodros“ finansinė būklė tokia, kokia dar nebuvo. 4 mlrd. eurų yra rekordinė „Sodros“ skola. Apie modelius, indeksavimą ir kitus dalykus, kurie galbūt ir svarbūs, ir reikalingi, negalima šnekėti tol, kol šios problemos nebus išspręstos. Deja, negirdžiu, kad politikai klaustų vieni kitų ir ieškotų atsakymų į šiuos klausimus. Gal tie sprendimai paruošti, tačiau kol kas jų nesimato. Kol šie dalykai nėra sutvarkyti, manau, apie modelį net neturime pagrindo šnekėti.
– Ką realu ar ką reikėtų skubiai priimti iki artėjančių rinkimų?
– Manau dar šiemet galima nuspręsti, kad visą ‚Sodros“ skolą reikia perkelti į valstybės biudžetą. Valstybės mastu tai nieko nekainuotų, bet nuo „Sodros“ būtų nuimta didžiulė našta.
Iki 2014 m. valstybės biudžetas skirdavo asignavimus, negrąžinamas lėšas, „Sodrai“ dėl antros pakopos pensijų. Būdavo skiriama tokia suma, kokią ji pervesdavo pensijų fondams. Sutvarkyti šias problemas labai paprasta. Tai galima padaryti šį mėnesį. Tada jau galima svarstyti ir priimti socialinį modelį.
Galbūt visa tai bus daroma lygiagrečiai, bet, kadangi apie tai negirdžiu, man sunku pasakyti, kas bus nuspręsta ir kaip tai bus padaryta. Noriu pasakyti, kad joks modelis neveiks, neišsprendus kitų pamatinių problemų, kurias išvardijau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst....
-
G. Skaistė: dalis pasiūlymų gynybai finansuoti gali „atšildyti“ RRF lėšas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antradienį pristatytais siūlymais padidinti kai kuriuos mokesčius būtų galima „vienu šūviu nušauti du zuikius“ – ir padidinti gynybos finansavimą, ir įgyvendinti sąlygas ...
-
Bankų asociacijos vadovė: politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo1
Finansų ministerijai siūlant metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą kaip papildomų lėšų gynybai šaltinį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad valdžia laužo pažadą, kad pernai ...
-
Prognozės: po trejų metų vidutinė pensija viršys 800 eurų7
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pensijos Lietuvoje auga greičiau, negu planuota. Prognozuojama, kad kitąmet pensijos Lietuvoje viršys pusę vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tačiau ekonomistai itin optimistinių prognozių d...
-
Opozicija sako remianti dalį siūlymų dėl gynybos finansavimo, tikisi susitarimo1
Seimo opozicija remia solidarumo mokesčio bankams galiojimo pratęsimą, siūlo skolintis iš gyventojų, apkarpyti energetikos sektoriaus viršpelnius. ...
-
Parlamentarai pradėjo svarstyti įpareigojimą gauti QR kodą norint dirbti su vaikais
Su vaikais norintys dirbti žmonės privalėtų turėti specialų kodą, kad nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus, o darbdaviai būtų įpareigoti reguliariai tikrinti tokius asmenis. ...
-
I. Šimonytė: Seimas galėtų grįžti prie mokesčių reformos2
Seimas galėtų grįžti ir dar kartą svarstyti Vyriausybės pernai pasiūlytą mokesčių reformos paketą, jeigu parlamentarai parodytų daugiau iniciatyvos jį priimti iki Seimo rinkimų šių metų rudenį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. V...
-
A. Armonaitė: dėl kuro akcizų reikės diskutuoti, nepritarsime draudimo mokesčiui3
Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė pritarianti Finansų ministerijos siūlomam pelno mokesčio didinimui, tuo metu dėl kuro akcizų, anot jos, dar ...
-
Seimas pritartų įtraukti transportą į atsinaujinančių energijos išteklių vienetų prekybą
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė parlamentarų grupės inicijuotam projektui, kuriuo siūloma sukurti galimybė įtraukti elektrinį viešąjį ir krovininį transportą į atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) vienetų prekybą. ...
-
G. Skaistė tikisi paramos siūlymams dėl lėšų gynybai, ragina išeiti iš komforto zonos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pareiškė besitikinti Seimo paramos jos pasiūlytiems šaltiniams didinti finansavimą gynybai. ...