- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos saugomų teritorijų ekologinio tinklo „Natura 2000“ nauda Lietuvai kasmet sukuria apie 105 mln. eurų grynosios naudos, teigiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užsakymu atliktoje studijoje.
„Studijos rezultatai parodė, kad „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda visuomenei daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas, kurias sudaro žemės savininkų prarandamos pajamos dėl galiojančių veiklos apribojimų ir išlaidos paties tinklo priežiūrai bei monitoringui“, – pranešime cituojamas VSTT vadovas Albertas Stanislovaitis.
Remiantis studijos duomenimis, vien „Natura 2000“ tinkle esančių saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 mln. eurų. Šis rodiklis apibrėžia, kokias kelionės išlaidas patiria nacionalinių parkų lankytojai ir kiek jie būtų pasiryžę sumokėti, jei apsilankymas taptų mokamas.
Taip pat skaičiuojama, kad tinklui priklausančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus. Be to, skaičiuojama, kad šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tai, pavyzdžiui, bičių produktų, arbatos ir prieskonių, tautodailės produktų, duonos, žuvies, pieno ir kitų žemės ūkio produktų gamintojai bei laisvalaikio paslaugų teikėjai.
Vis dėlto skaičiuojama, kad didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms.
Bendra „Natura 2000“ tinklo socioekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos sudaro 10,1 mln. eurų, žemės ir miško naudmenų savininkų dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių apribojimų prarastos pajamos per metus siekia 78,5 mln. eurų.
Remiantis studijoje pateiktais skaičiavimais, ekologinio tinklo „Natura 2000“ socioekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei patiriamos sąnaudos.
„Žinome, jog, pavyzdžiui, miškai sugeria perteklinį anglies dioksido kiekį, taip mažindami klimato kaitos padarinius. Tačiau pastarosios naudos yra sunkiau įvertinamos ir išreiškiamos skaičiais, dėl ko dažnai esame linkę į jas neatsižvelgti. Todėl rengiant studiją mūsų tyrimų komandos tikslas buvo įvertinti kuo platesnį „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje sudarančių teritorijų teikiamų naudų spektrą ir jų vertę įvardinti konkrečiais finansiniais dydžiais“, – aiškina studiją parengusios įmonės „BGI Consulting” tyrimų vadovė Austėja Švedkauskienė.
„Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos vertinimo studija atlikta įgyvendinant Europos Sąjungos programos LIFE finansuojamą projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Studijos kaina – 47,2 tūkst. eurų.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ yra skirtas saugoti natūralias gamtos buveines Europos Sąjungoje. Jis įkurtas 1992 metais.
Šiose teritorijose galioja įvairūs ūkinės, komercinės veiklos ribojimai.
Bendras pagal ES direktyvas nustatytų Natura 2000 teritorijų plotas Lietuvoje sudaro 9 651 kvadratinių kilometrų arba apie 13 proc. šalies teritorijos (neįtraukiant jūrinių teritorijų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Navickienė Jonavoje atidarys regioninį karjeros centrą2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Jonavoje atidarys Užimtumo tarnybos regioninį karjeros centrą. ...
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų17
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų1
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų8
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...