- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kainos auga beprotišku greičiu – brangsta viskas. Ir nors šiemet didėja minimali mėnesio alga, neapmokestinamų pajamų dydis, pensija – dosnesnių išmokų sulauks vieniši asmenys, tai neišgelbės nuo lenktynių su kylančiomis kainomis. Tačiau ekonomistai meldžiasi, kad mūsų šalis nepasektų Lenkijos pavyzdžiu, praneša „Žinių radijas“.
„Prieš kelis mėnesius buvo galima labai aiškai identifikuoti, kad didžioji dalis infliacijos buvo susijusi su energetiniais ištekliais – šildymu, elektra, dujomis. Jau gruodžio mėnesį matėme, kad metinė infliacija lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus yra padidėjusi maždaug dešimtadaliu. Tai – ir daugelis maisto produktų, ir laisvalaikio, sveikatingumo ir švietimo paslaugos. Infliacija tapo daug platesnio masto. Jeigu iš tiesų atrodė, kad tai – tik energetinių išteklių problema, tai dabar, akivaizdu, kad daugelis įmonių matydamos ir didėjančias darbo sąnaudas, didėjančias energetinių išteklių sąnaudas, pabrangusį transportavimą bei daugelį žaliavų įstūmė į tokią situaciją, kur nebegali neperkelti didėjančių sąnaudų galutiniams vartotojams. Nes pastaruosius penkerius metus infliacija nebuvo didelė – siekė apie tris procentus“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau, kai 2021 metais viskas sugriuvo į vieną vietą, nerasdamos išeičių ilgą laiką nedidintas fiksuotas kainas pakėlė net telekomunikacijų bendrovės. Bet tai esą ne tik Lietuvos problema. Toks reiškinys vyrauja visoje Europos Sąjungoje – vienur infliacija didesnė, kitur – mažesnė.
„Objektyvių priežasčių (brangti – „Kauno diena“) tikrai buvo. Įmonės, kurios nėra branginusios savo kainos, už kurią perka elektros energiją, gruodžio mėnesį mokėjo beveik dešimt kartų didesnę kainą už elektros energiją. Pamačius tokias sąskaitas turbūt nekilo daug klausimų, ką su jomis daryti. Vienintelė išeitis yra, aišku, perkelti bent dalį sąnaudų galutiniams vartotojams“, – detalizavo pašnekovas.
Pasak N. Mačiulio, matomas klestėjimo laikotarpis, kurį prigesins kainų augimas, nes dabar gyventojams esą kaina rūpi mažiau už galimybę kuo greičiau gauti prekę ar paslaugą.
Statistika rodo, kad esančių absoliučiame skurde Lietuvoje yra mažiau nei dešimtadalis – apie 200 tūkst. gyventojų. Būtent pastarieji negali kalbėti apie gerėjančias sąlygas, nes bet koks – elektros, dujų ar kitoks pabrangimas yra skausmingas. Jiems suteikiamos kompensacijos, tačiau tai neužtikrina gyvenimo orumo.
„Jei Lietuvoje kainos kils sparčiau nei kaimyninėse ar kitose Europos Sąjungos valstybėse, prarasime konkurencingumą. Ir tuomet mūsų prekių ir paslaugų sukuriamų nebenorės pirkti pirkėjai kitose pasaulio rinkose“, – aiškino ekonomistas.
„Jei kalbėtume apie pavojingas tendencijas, kurias įžvelgiame, tai žvelgiant į tai, kad pasaulyje globaliai pabrangusios žaliavos, energetika, infliacija keliauja į prekes ir paslaugas. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija daro tam tikrus veiksmus: mažina mokesčius – pusmečiui sumažino PVM maistui, degalams. Jie dar turi galimybę devalvuoti savo kursą, kas kartas nuo karto padaroma. Šie dalykai rodo, kad be tam tikros pagalbos valstybiniame lygyje, šiuos laikotarpius bus sunku išgyventi antro greičio Lietuvai (gaunantiems mažiausias pajamas – „Kauno diena“). Dar viena tendencija, kurią mes matome, – jei yra viltis infliaciją pasivyti su augančiais atlyginimais, tai ką kalbėti apie santaupas, kurias žmogus atideda, kai išeis į pensiją ar nutiksiančiam nenumatytam atvejui. Šios santaupos devalvuojasi iki tokio lygmens, kad: dirbau, o nusipirkti nieko negaliu“, – pastebėjo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Išklausęs pastarąją poziciją N. Mačiulis pabrėžė, kad viską, ką daro Lenkija, reikėtų daryti priešingai. „Su siaubu žiūriu į tai, ką daro mūsų kaimyninė šalis ir meldžiuosi, kad Lietuva nenueitų tokiais klystkeliais – tokiu populizmo, radikalizmo keliu, kuriuo nukeliavo Lenkija. Ekonominis valdymas irgi yra visiška nesąmonė. Tai, apie ką kalbėjo A. Vizickas, – valiutos devalvacija yra skurdžių besivystančių valstybių gelbėjimasis nuskurdinant gyventojus dar labiau, nes nuvertėja jų santaupų perkamoji galia. Tai dar labiau padidina infliaciją, nes brangsta visos importuojamos prekės, importuojami energetiniai ištekliai. Ačiū Dievui, kad Lietuva neturi valiutos, kurią galėtų devalvuoti. Tokie dalykai kaip mokestinės lengvatos ir nuskurdina valstybės finansus. Tokiais atvejais tampa neįmanoma mokėti adekvataus atlyginimo nei mokytojui, nei gydytojui, nei teisėjui, nei kitiems“, – kritikos negailėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad su lengvatomis nevertėtų žaisti per daug. Ir tai, kad Lenkija didelę paklausą bando suvaldyti su mokestinėmis lengvatomis, infliacijos problemos neišsprendžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaurukas atnaujina reisus iš Anykščių ir Panevėžio
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ praneša šiltuoju metų laiku atnaujinantis reguliariuosius ir trumpuosius reisus. ...
-
Per pandemiją nemokėjote „Sodrai“ už PSD? Jums dar siūloma viena išeitis1
Antradienis buvo paskutinė diena savarankiškai dirbantiems atsiskaityti „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jeigu nemokėjo už jį per pandemiją. ...
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų13
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...