- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti. Laukiantieji skrydžio patiria nepatogumų – tenka sugaišti laiko, koreguoti tolesnius savo planus ir pan. Aviacijos ekspertai aiškina, dėl kokių priežasčių dažniausiai yra nukeliami skrydžiai ir ką apie savo teises tokiais atvejais reikėtų žinoti kiekvienam keleiviui.
Dažna priežastis – oro eismo ribojimas
Priežasčių, kodėl lėktuvas vėluoja ir delsia pakilti gali būti įvairių – netinkamos oro sąlygos skrydžiui, užtrukusios oro uoste privalomos procedūros – bagažo patikra, dokumentacijos tvarkymas, vėluojantis įgulos laipinimas ar užsitęsęs orlaivio paruošimas skrydžiui. Tačiau, net jei visos šios procedūros įvyksta sklandžiai, o oro sąlygos kilimui – puikios, kartais keleiviai vis dar yra priversti laukti, kol lėktuvas pakils. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutinka, yra didelis oro erdvės užimtumas.
„Jei oro erdvė perpildyta, lėktuvas turi sulaukti leidimo kilti, todėl, siekiant užtikrinti skrydžio saugumą, reikia tam tikrą laiką palaukti. Bendrą oro erdvės kontrolę vykdo Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“. Ji ir sprendžia, kada lėktuvui galima kilti, o kada – ne“, – aiškina Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Vasara – ypatingai užimtas metas oro erdvėje
A. Stikliūnas patikslina, kad „Eurocontrol“ informuoja apie konkretaus orlaivio galimybę kilti tam tikru metu, kuri aviacijoje vadinama „slot“. Oro erdvėje vasaros laikotarpis – itin užimtas, tad ir „slot“ laikas yra įtemptas. Pavyzdžiui, orlaivis Lietuvoje gali nepakilti laiku dėl to, kad Prancūzijos ar Vokietijos oro erdvėje tuo metu susitelkę daug praskrendančių lėktuvų arba numatyto maršruto etape yra itin blogos oro sąlygos, kurių išvengti ir taip apkrautoje oro erdvėje būtų sudėtinga.
Lygiai taip pat vadinamojo „slot“ laikas gali priklausyti nuo konkretaus oro uosto, į kurį skrendama, užimtumo, todėl oro erdvės priežiūros specialistai turi atsižvelgi ne tik į lėktuvų eismą ore, bet ir į procesus kitame oro uoste ir tik tada leisti skristi.
„Eurocontrol“ duomenimis, skrydžių eismas Europoje darosi vis intensyvesnis, o vasaros laikotarpiu jis dar labiau suaktyvėja.
„Eurocontrol“ yra skrydžių valdytojas, kuris reguliuoja visus skrydžių planus ir nustato, kur ir kada yra per didelė skrydžių koncentracija ore. Lėktuvai, kaip ir automobiliai, turi savo piko metą, oro erdvei tai – vasaros laikotarpis“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas. Eksperto teigimu, oro bendrovės turi derinti skrydžio „slot“ laikus su oro uostais, kuriuose bendras keleivių srautas yra didesnis nei tam tikra numatyta riba – tarp tokių oro uostų yra ir Lietuvos sostinės oro vartai.
„Eurocontrol“ duomenimis, skrydžių eismas Europoje darosi vis intensyvesnis, o vasaros laikotarpiu jis dar labiau suaktyvėja. Vidutiniškai per dieną birželio mėnesį Senojo žemyno oro erdvėje buvo įvykdyti 34,639 skrydžiai. Tuo tarpu žvelgiant į šių metų vidurkį matyti, kad vidutiniškai per dieną Europos aviacijos tinkle įvykdomi 29,348 skrydžiai.
Šią vasarą pasiektas ir naujas skrydžių rekordas – birželio 28 dieną Europos aviacijos tinkle „Eurocontrol“ užfiksavo didžiausią skrydžių skaičių per dieną – įvykdyti net 37,228 skrydžiai. Buvo sulaužytas senasis rekordas, pasiektas 2018 metais, kai fiksuotas 37,101 skrydis.
Rytiniai skrydžiai – punktualesni
Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“ aiškina, kad skrendant rytiniais reisais, šansai, kad jūsų lėktuvas vėluos, sumažėja dėl labai paprastos priežasties. Jeigu skrendate ne pirmaisiais tos dienos reisais, greičiausiai lėktuvas vėluoja todėl, kad vėlavo atskristi į anksčiau numatytą vietą, taigi vėluoja ir į kitus oro uostus. Dėl šios priežasties Europoje vėluoja apie 45 proc. lėktuvų. Tai reiškia, kad dėl konkrečių priežasčių, pavyzdžiui, sunkinančių oro sąlygų vėluojant pirmiesiems dienos reisams, tą pajus ir visi kiti tuo pačiu lėktuvu per artimiausias 15 valandų skrendantys keleiviai.
„Eurocontrol“ skaičiuoja, kad lėktuvų vėlavimas atvykstant yra šiek tiek mažesnis nei išvykstant – 2017-aisiais lėktuvai vėlavo atvykti 4,2 minutėmis trumpiau nei išvykti. Žinoma, tai yra tik vidurkis, konkretus laikas skiriasi skirtingų skrydžių atvejais. Dėl įvairiausių priežasčių 2017-aisiais išvykti lėktuvai vidutiniškai vėlavo maždaug 12,4 minutes.
Skrydžio laukimas terminale
Greičiausiai kiekviena oro bendrovė patvirtintų, jog užtikrinti sklandų kelių šimtų keleivių ir jų bagažo judėjimą, paruošti orlaivį skrydžiui, atlikti kitas būtinas procedūras griežtai laikantis saugumo reikalavimų ir pagal tiksliai numatytą laiko grafiką yra nemenkas iššūkis. A. Stikliūnas atkreipia dėmesį, kad būtent oro linijos, vykdančios skrydį, priima sprendimą, kada laipinti keleivius į lėktuvą, ar keleiviai vėluojančio skrydžio lauks lėktuve, ar bus išlaipinti ir pan.
„Visi Lietuvos oro uostų keleivių terminalai dirba visą parą, todėl jei nutariama išlaipinti keleivius laukiant skrydžio – jie visuomet gali saugiai laukti terminale“, – primena A. Stikliūnas.
Kompensacijų galimybės
Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžia, kad kai kuriais atvejais oro linijos už skrydžio laukimą ir praleistą laiką yra įsipareigojusios keleiviams suteikti kompensacijas, tad jeigu taip nutinka, reikėtų kreiptis tiesiogiai į tas oro linijas, iš kurių yra pirktas skrydžio bilietas.
„Europoje skrydžius vykdančioms oro bendrovėms galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261, kuris nurodo, kokios yra keleivių teisės, kai jų suplanuotas skrydis yra atšaukiamas, atidedamas ar be jų sutikimo keleivius apskritai atsisakoma vežti. Visais atvejais keleiviui turi būti suteikta pagalba, o priklausomai nuo to, kiek vėluojama ir kaip toli skrendama, ir kompensacija“, – primena A. Stikliūnas.
Reglamente nurodoma, kad keleiviui, į numatytą vietą atvykus vėluojant daugiau kaip 3 valandoms, jis turi teisę į kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo atstumo – skrendant 1500 km ir mažiau galima pretenduoti į 250 eurų sumą, skrendant 1500-3500 km – 400 eurų, jei kelionės atstumas yra 3500 kilometrų ir daugiau – galima kreiptis dėl 600 eurų kompensacijos.
Tiesa, jei vėluojama dėl ypatingų aplinkybių (pavojus saugumui, eismo valdymo sprendimai, blogos oro sąlygos ir pan.) oro linijos tokios kompensacijos neprivalo mokėti, tačiau turi tai įrodyti – pateikti registracijos žurnalus ar pranešimus apie nesklandumus, dėl kurių skrydis buvo atidėtas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų9
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“1
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...