Be to, gerinama ir kitų metų prognozė – manoma, jog ekonomika augs 1,3 proc., kai rugsėjį prognozuotas 0,9 proc. augimas.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, geresnes prognozes labiausiai lėmė su kitų metų valstybės biudžeto įgyvendinimu susiję sprendimai.

„Didžiąja dalimi tai susiję su kitų metų valstybės biudžete numatytais sprendimais, kurie turėtų nusverti ekonomikos augimą lėtinančius veiksnius ir lemti pozityvesnę tiek privataus vartojimo, tiek investicijų raidą kitais metais“, – prognozių pristatyme pirmadienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet sieks 9,5 proc., kai rugsėjį prognozuotas 8,4 proc. augimas. Šiemet bendroji infliacija turėtų siekti 18,9 procento.

Negalime nematyti, kad rizikų yra daug, jos įvairios, tai rizikų balansas yra neigiamas.

LB atkreipia dėmesį, kad rizikų balansas yra neigiamas, tai reiškia, jog yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos, nei padidintos. Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su pasaulio ekonomikos raida, kuri kol kas pranoksta lūkesčius, tačiau jos perspektyva blogėja.

Be to, Rusijos karas prieš Ukrainą tebėra didžiausią riziką pasaulio ekonomikos raidai keliantis veiksnys.

„Negalime nematyti, kad rizikų yra daug, jos įvairios, tai rizikų balansas yra neigiamas“, – sakė G. Šimkus.

Anot jo, nors tikimybė nedidelė, tačiau jei išsipildytų nepalankus scenarijus dėl prastesnės prekybos partnerių ekonomikos raidos bei žaliavų ir maisto kainų šoko, kitąmet Lietuvos ekonomikos nuosmukis siektų 0,7 proc., o infliacija augtų iki 12,8 procento.

LB vertinimu, nors energijos kainų šokas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį, ekonomika tebeauga. Pastebima pirmųjų ženklų, leidžiančių tikėtis, kad Lietuva patirs tik gana nedidelį ekonomikos sąstingį 2022–2023 metų sandūroje.

„Pavyzdžiui, tris mėnesius iš eilės nebemažėja apdirbamosios gamybos pardavimai. Įvertinus kainų poveikį, pastaraisiais mėnesiais reikšmingiau nesumažėjo ir mažmeninės prekybos bei statybos pardavimai. Ekonominės padėties reikšmingesnio pablogėjimo taip pat nerodo tiek verslo, tiek namų ūkių pasitikėjimo rodikliai. Pastarieji spalio–lapkričio mėnesiais netgi reikšmingai pagerėjo“, – nurodė LB.

Teigiama, jog tam įtakos turėjo ir priemonės viešosiomis lėšomis švelninti energijos kainų šoką.

LB vertinimu, padėtis darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems – jų poreikis tebėra itin didelis, o vis augantis užimtųjų skaičius trečiąjį ketvirtį buvo 5,5 proc. didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.

Nurodoma, kad taip sparčiai užimtumui augti leido reikšmingai padidėjusi darbo jėga, kuri didėjo tiek dėl padidėjusio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, tiek dėl aukštesnio aktyvumo lygio. Pastarasis šių metų trečiąjį ketvirtį pakilo iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios.

LB teigimu, darbingo amžiaus gyventojų skaičių daugiausia didino išaugęs imigrantų skaičius. Šiemet sausį–lapkritį į Lietuvą atvyko beveik 52 tūkst. asmenų daugiau nei iš jos išvyko, daugiausia – iš Ukrainos. Dėl to į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 25 tūkst. šių asmenų – tai sudaro beveik 2 proc. Lietuvos darbo jėgos.

Prognozuojama, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,8 proc. (rugsėjį prognozuota 12,7 proc.), o kitąmet sieks 9,1 proc. (6,3 proc.).