- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant karo Ukrainoje, Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų, Lietuva su visomis trimis šalimis nenutraukė nei žemės ūkio ir maisto produktų eksporto, nei importo. Eksporto vertė nuo metų pradžios, palyginti su 2021 m. tuo metu, padidėjo beveik 20 proc., o importuota beveik 26 proc. daugiau.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo.
2022 m. sausio–gegužės mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 2 658,6 mln. eurų eurų (18,1 proc. daugiau nei pernai tuo metu), importuota – už 2 198,7 mln. eurų (25,7 proc. daugiau nei pernai).
Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Ukrainos sumažėjo kelis kartus; kovo ir balandžio mėnesiais buvo po 5 mln. eurų, tačiau gegužės mėnesį importo vertė padvigubėjo iki 11,3 mln. eurų. Eksportas į Ukrainą gegužę buvo 27,6 proc. didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau išliko nedidelis – 4,5 mln. eurų. Gegužę daugiausia importuota gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus, o gegužę eksportuota mėsos ir žuvų gaminių.
41,8 proc. – tiek Lietuvos eksporto į Rusiją vertės balandžio mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai.
Žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė iš Baltarusijos 2022 m. gegužę buvo didžiausia nuo 2021 m. pradžios ir šį šuolį lėmė gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus importas, kuris sudarė 56,6 proc. viso mėnesinio importo vertės.
Tarp iš Rusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų 2022 m. gegužę dominavo gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejus, kurie sudarė 31,1 proc. viso importo vertės, ir žuvų produktai – 27,9 proc. mėnesio importo vertės. Beje, į Rusiją 2022 m. balandį daugiausia eksportuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų – 41,8 proc. eksporto vertės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų4
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų7
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...