- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narių grupė siūlo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 52 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rimantas Sinkevičius.
Jie taip pat siūlo skirti Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2 procentus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentus iš šiame įstatyme numatytų Programos finansavimo šaltinių.
Jeigu Seimas pritartų, preliminariais skaičiavimais 2020 m. papildomai Kelių programai būtų skirta daugiau kaip 9,4 mln. eurų, 2021 m. – 20 mln. eurų.
Pasak parlamentarų, projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti pakankamą programos finansavimą po to, kai 2017 metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo 2018 metų programai skiriama dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas ir energetinius produktus, sumažinta nuo 65 iki 48 procentų.
Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių.
„Nors didindama eismo saugumą Lietuva ir padarė didelę pažangą, tačiau vis dar pasižymime gerokai didesniu avaringumu ir žuvusiųjų keliuose skaičiumi nei Vakarų Europos valstybės. Augant kelių transporto priemonių eismo intensyvumui, prastėjant kelių dangų būklei, dėl lėšų trūkumo vis dar lieka daug neįgyvendintų kelių projektų, neasfaltuotų ir nusidėvėjusių žvyrkelių, žiemos metu nebarstomų ar žemesniu priežiūros lygiu prižiūrimų rajoninės ir vietinės reikšmės kelių, kurie kerta gyvenamąsias vietoves“, – sako projektą parengę Seimo nariai.
Jie pažymi, kad Europos Sąjungos paramos lėšos automobilių kelių sektoriui 2014 – 2020 m. periodu sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 704 mln. eurų iki 390 mln. eurų), lyginant su 2007 – 2013 m. periodu. 2017 m. buvo numatyta panaudoti 115 mln. eurų ES paramos lėšų, 2018 m. – 86 mln. eurų, 2019 m. – 28 mln. eurų, o 2020 m. – tik 17 mln. eurų. Seimo narių teigimu, po 2020 metų labai tikėtina, kad Europos Sąjungos paramos lėšų keliams gali nelikti arba jos bus minimalios ir tikslinės.
„Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių arba didinti pervedamą į šią programą akcizo pajamų dalį už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, energetinius produktus. Akcizo pajamos sudaro didžiausią, iki 85 procentų siekiančią, programos finansavimo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai programai tenka mažesnė akcizo dalis, nei numatyta įstatyme, nes dalis programos lėšų nukreipiama bendrosioms biudžeto reikmėms. Pavyzdžiui, 2017 m. realiai į programos biudžetą patekusi akcizo dalis buvo 55 procentai vietoj nustatytų 65 procentų“, – sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai A. Butkevičius, V. Rinkevičius.
Pasak Seimo narių, vietos kelių finansavimas ypač buvo sumažintas krizės laikotarpiu, tačiau ir vėliau faktiškai negaudavo visos numatytos finansavimo dalies, todėl reikalinga atstatyti ir modernizuoti ilgą laiką nepakankamos priežiūros nulemtą itin prastą vietinių kelių infrastruktūros būklę.
Šiuo metu nustatyta, kad programai finansuoti skiriami 48 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse17
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...