- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.
„Kai kuriais atvejais stipriai iškreipiama žemės rinkos vertė, ji labai laikina ir dėl to iškreipiama mokestinė vertė. De fakto tai yra įvykę. 2021-2022 metais, kai kuriose vietose buvo sudaromi komerciniai, tam tikri siauri intervenciniai sandoriai dėl dirbamos žemės – saulės ar vėjo jėgainėms statyti. Verslas mokėjo dvigubą ar trigubą rinkos kainą tik tuo duotuoju momentu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo D. Dudutis.
„Tai sutapo su mokestinės vertės pervertinimu. O rinkos kainos tada buvo dirbtinai išpūstos. Nei iki to, nei po to tokios rinkos kainos nebuvo ir nėra, o mokestinės vertės, tikėtina, tose vietose gerokai pasikeitė ir išsipūtė“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, į tokius vienkartinius sandorius neturėtų būti atsižvelgiama nustatant žemės mokestinę vertę.
D. Dudutis siūlo nustatyti mokesčio tarifo „lubas“ dirbamai žemei, kuri turi apribojimų, pirmiausia aplinkosaugos, nesvarbu, ar jie yra vietiniai, ar europiniai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė komitete pranešė, kad šiemet 41 savivaldybė yra palikusi galioti ankstesnius tarifus.
Šiemet žemės mokestis yra didesnis – Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, ji padidėjo 43 proc.
Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo, 26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės teigimu, dabar Lietuvoje registruota daugiau 2,5 mln. žemės sklypų.
Žemės mokestį už 2023 metus laiku – iki lapkričio 15-osios – sumokėjo 78 proc., arba beveik 609 tūkst. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. eurų. Mokesčio dar buvo nesumokėję 165 tūkst. gyventojų ir apie 2,3 tūkst. įmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...