- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga.
Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, jog pajamų augimui reikšmės turėjo minimalios algos, algos bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo pakeitimai.
„Tiesa, darbo pajamas, gaunamas į rankas, tas realias darbo pajamas trečiąjį ketvirtį karpė ir didėjančios kainos“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
Vidutinės pajamos daugiausiai – 18 proc. – didėjo viešojo valdymo sektoriuje: ministerijose, audito tarnybose ir kitose valstybės institucijose. Atlyginimai valstybės sienos apsaugos tarnyboje augo nuo 1607 eurų iki 1927 eurų.
Pasak K. Zitikytės, apdraustųjų skaičius augo ir rugsėjį buvo 3 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat mažėjo žmonių, kurie gavo nedarbo išmokas: rugsėjį jas gavo apie 66 tūkst., kai pernai – apie 90 tūkst.
Didžiausios vidutinės darbo pajamos rugsėjį buvo Neringoje (1300 eurų „į rankas“), Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone.
„Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – teigė K. Zitikytė.
Vilniuje vidutinės pajamos perkopė 1100 eurų po mokesčių, Kaune – 992 eurų. Po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
Mažiausias vidutines pajamas – nuo 725 iki 750 eurų į „rankas“ – gauna pasienio savivaldybių, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų – Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų – gyventojai.
Per metus daugiausiai – 13 proc. – vidutinės pajamos pakilo kurortuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Per 10 prox. jos augo Molėtuose, Kauno rajone ir mieste bei Vilniuje.
Anot K. ZItikytės, darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti nuo 2016-ųjų ir šį rugsėjį pasiekė 45 proc. Sostinėje rugsėjį jos siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų.
Pasak analitikės, didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija. Daugiausia dirbančiųjų susitelkę penkiuose miestuose ir rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44 proc. dirbančiųjų.
Per 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu – išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose. Labiausiai sumažėjo – 7 proc. – Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžyje.
Savivaldybėse, kur yra mažiausios žmonių pajamos, daugiausia dirba 50–59 metų žmonės. Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias darbuotojas. Tuo metu Vilniuje ir Kaune kas trečias yra 30–39 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau7
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą bankams teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomi...
-
Apeliacinis teismas įpareigojo „Tele2“ peradresuoti „Bitei“ skambučius numeriu 15011
Apeliaciniam teismui nusprendus, kad telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ turi peradresuoti skambučius numeriu 1501 į „Bitės“ aptarnavimo centrą, pastarosios atstovas spaudai Jaunius Špakauskas džiaugiasi teisine pergal...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...