- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šių metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (su pridėtinės vertės mokesčiu) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį ir dėl to visiems vartotojams padidėjus sąskaitoms už elektrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ši kainos dalis nuo balandžio turėtų mažėti 0,4 cento (be PVM).
Su PVM ji turėtų mažėti 0,484 cento už kWh.
Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams.
„Kalbant apie reguliuojamą dalį, tai artimiausiu metu ji turėtų mažėti – VERT nuo balandžio 1 dienos planuoja nustatyti konkrečius tarifus buitiniams vartotojams dėl 160 mln. eurų permokos, tuomet ji bus pradėta gražinti ir, preliminariais skaičiavimais, tai galėtų mažinti reguliuojamą kainos dalį 0,4 cento už kilovatvalandę pridėtinės vertės mokesčio“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.
VERT nuo balandžio 1 dienos planuoja nustatyti konkrečius tarifus buitiniams vartotojams dėl 160 mln. eurų permokos, tuomet ji bus pradėta gražinti (...)
VERT sausį pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – nuo šių metų balandžio iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.
R. Pocius yra sakęs, kad elektra nuo šių metų yra brangesnė ir dėl to, kad „šiek tiek auga“ reguliuojamos paslaugos kainos dalis – ji padidėjo vidutiniškai 2,2 cento už kWh. Valstybės reguliuojama dalis, pasak nepriklausomų tiekėjų, dabar sudaro beveik pusę galutinės vartotojo mokamos kainos, o tiekėjai savo tarifų dėl to esą nekeičia.
„Ignitis“ teigė, kad reguliuojama kainos dalis didėjo visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar gauna garantinio tiekimo paslaugą.
Reguliuojama kainos dalis įprastai peržiūrima du kartus per metus ir keičiasi sausio ir liepos 1 dienomis.
Galutinę elektros kilovatvalandės kainą sudaro nepriklausomo tiekėjo dalis ir reguliuojama dalį – ji apima persiuntimo paslaugą, kurią sudaro „Litgrid“ ir ESO dalys, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina ir skirstymo paslaugos papildoma dedamoji.
Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė pernai spalį konstatavo, kad visi vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.
Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų9
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“2
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...