- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ galutinio sprendimo dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi artimiausiu metu, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Tikimės, artimiausių savaičių bėgyje galutinius sprendimus turėsime“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Žemaitis.
Taip jis kalbėjo prieš Vyriausybei trečiadienį svarstant įstatymų pataisas, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas.
K. Žemaičio teigimu, kol kas „Rheinmetall“ nėra nusprendusi, kur konkrečiai gamykla galėtų būti statoma, įmonei pasiūlytos kelios potencialios lokacijos.
„Kol kas galutinių sprendimų nėra, pati įmonė kai priims sprendimą investuoti, tikėtina, ji priims tą sprendimą jau žinodama potencialias vietas. Mūsų agentūros (...) nuolatos dirba su investuotoju, pateikia įvairias potencialias lokacijas“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, „Rheinmetall“ iš Lietuvos tikisi greitų valdžios sprendimų: „Kad Lietuva būtų lanksti ir greita savo sprendimuose valstybė“.
Kol kas galutinių sprendimų nėra, pati įmonė kai priims sprendimą investuoti, tikėtina, ji priims tą sprendimą jau žinodama potencialias vietas.
Viceministro teigimu, priėmus įstatymų pataisas, „Rheinmetall“ ir kitų gynybos pramonės įmonių gamyklos Lietuvoje įsikurtų gerokai greičiau.
„Kiekvienas norime, kad gamykla stovėtų už dešimt mėnesių, o ne už trejų metų“, – sakė viceministras.
Jis taip pat pridūrė, jog Vokietijos bendrovė dar nėra nusprendusi ir dėl gamyklos statybų finansavimo modelio.
Vėliau trečiadienį K. Žemaitis tikino, kad dėl investicijų Lietuvoje aktyviai kalbamasi ne tik su „Rheinmetall“, bet ir daugiau didelių Vakarų gynybos pramonės įmonių.
„Yra ne viena įmonė, su kuria nuolat vyksta įvairios diskusijos apie potencialias investicijas Lietuvoje, ne tik Vokietijos, bet ir kitų sąjungininkų“, – LRT radijui sakė K. Žemaitis.
„Yra didelis susidomėjimas Lietuvos potencialu būtent gynybos pramonės srityje“, – pridūrė viceministras.
Yra didelis susidomėjimas Lietuvos potencialu būtent gynybos pramonės srityje.
Paklaustas, kiek investicijų reikėtų tokiai gamyklai, K. Žemaitis konkrečios sumos neįvardijo ir patikino, kad ji galėtų būti paviešinta artimiausiomis savaitėmis, baigus diskusijas su įmone.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas yra sakęs, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų.
K. Žemaitis LRT radijui nepatvirtino šios sumos: „Apie tai, koks gali būti Lietuvos dalyvavimas, irgi yra proceso dalis. Tikimės, kad per artimiausias savaitės paaiškės ir įmonė pati iškomunikuos savo planus.“
Vyriausybė trečiadienį pritarė kelių įstatymų pataisoms, kurios nustatytų tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.
Priėmus tą numatančius Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.
Tokiems projektams išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, pataisos parengtos reaguojant į besikeičiančią geopolitinę padėtį, esą būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų3
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis2
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
Registrų centras: Lietuvoje per 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios1
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. ...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...