Įstatymai griežtėja

Įstatymų leidėjai, matydami priklausomybių mastą, imasi vis griežtesnių priemonių ir bando riboti galimybę lengvai gauti tai, ko priklausomas žmogus nori.

Nuo šių metų liepos mėnesio įsigaliojo griežtesni reikalavimai dėl azartinių lošimų reklamos, kurių tikslas – mažinti lošimų prieinamumą ir jų sukeliamą žalą visuomenei. Iki 2028 m. numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu azartinių lošimų reklama bus labiau ribojama, bet vis dar leidžiama. Tikimasi, kad, mažėjant reklamos mastams, sumažės ir pačios pramogos prieinamumas, o kartu ir pagundų priklausomam žmogui eiti lošti.

Nuo lapkričio pradžios įsigaliojo ir dar vieni Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai. Visiems lošėjams nustatyta amžiaus riba iki 21 metų, o organizatoriai įpareigoti stebėti ir prireikus stabdyti probleminį lošimą. Be to, numatytos ir didesnės baudos už pažeidimus.

Tačiau ne tik reklamos ar amžiaus ribojimai kelia susirūpinimą. Nemaža dalis visuomenės vis dar įsitikinusi, kad ši priklausomybė – iš gero gyvenimo, valios neturėjimo ar kitų panašių priežasčių. Susidaro įspūdis, kad onkologine ar kokia kita liga žmogus tiesiog suserga, o priklausomybę jis esą pasirenka.

„Ši stigma ir klaidingi įsitikinimai tik dar labiau pablogina padėtį“, – įsitikinusi Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

Ne menkesnė nei kitos

Priklausomybė nuo azartinių lošimų priskiriama prie elgesio priklausomybių. Ji gali paveikti žmogaus gebėjimą priimti sprendimus, emocinę savijautą, santykius ir kasdienį elgesį.

„Ši problema – ne menkesnė nei kitos priklausomybės, kurios akivaizdžiau matomos. Be to, ji dažnai būna pasislėpusi už kitų priklausomybių. Kaip mes sakome, azartiniai lošimai į kompaniją pasiima kitas priklausomybes. Dažnai net sunku pasakyti, kuri bėda – alkoholis, narkotikai ar lošimai – buvo pirmoji“, – pastebi A. Širvinskienė.

Jos vadovaujamo centro padaliniai išsidėstę penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pagal besikreipiančiųjų skaičių galima daryti tam tikras išvadas.

„Iš visų, kurie kreipiasi į mus, dominuoja priklausomybė nuo alkoholio ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip opioidai. Deja, stebime ir besikreipiančiųjų dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų augimą. Vadinasi, problema didėja“, – tęsia A. Širvinskienė.

Ji pateikia skaičius: 2020 m. į RPLC padalinius dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų kreipėsi 55 asmenys, o 2024 m. šis skaičius jau perlipo 200.

„Šis skaičius gali būti didesnis dėl to, kad nemažai daliai pacientų buvo nustatyta dviguba diagnozė. Kitaip tariant, kelios priklausomybės“, – priduria centro vadovė.

Padariniai: dažnas dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų: depresiją, nerimą, minčių apie savižudybę, impulsyvų elgesį. / freepik.com nuotr.

Noras „atsilošti“

Bėda viena nevaikšto. Šį posakį galėtume pritaikyti ir priklausomybei nuo azartinių lošimų.

„Ši priklausomybė lemia ne tik pinigų praradimą. Ji keliauja kartu su depresija, nerimu ir didina savižudybės riziką“, – pabrėžia A. Širvinskienė.

Kas gali susirgti šia priklausomybe? Mokslas yra išskyręs ne vieną šios ligos veiksnį. Paradoksalu, tačiau finansinis veiksnys, t. y. noras turėti daugiau pinigų, tikrai nėra pagrindinis.

„Mokslinėje literatūroje nurodomas sutrikęs savęs vertinimas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, iš vaikystės atėjęs nevisavertiškumo kompleksas, kuris kompensuojamas tam tikru elgesiu. Jeigu pavyksta išlošti, tai padidina savivertę. Mokslas nemažai kalba ir apie tarpasmeninius santykius: manoma, kad motinos jautrumo stoka ankstyvais vaikystės metais, prasti santykiai su tėvais gali lemti priklausomybės atsiradimą. Žmogus nori įrodyti, kad yra sėkmingas, užaugęs nesąmoningai bando pademonstruoti, ko jis vertas“, – pasakoja specialistė.

Ne tik praeityje patirtos nuoskaudos, sunkūs išgyvenimai gali sukelti norą lošti ir taip kažką įrodyti sau ir visuomenei. Jeigu žmogus nuolat patiria stresą, vidinę įtampą, nėra vertinamas, jis taip pat gali griebtis savotiško atsipalaidavimo būdo – lošti.

Kartais specialistai negali pasakyti, nuo ko prasidėjo kelias į priklausomybę, tačiau gali aiškiai apibūdinti priklausomo žmogaus simptomus.

„Dėmesio ir minčių koncentracija, nukreipiama į lošimą, gali būti vienas iš priklausomybės požymių. Žmogus gali manyti, kad lošimas yra nekalta veikla ar būdas atsipalaiduoti, nors tai jau gali rodyti stiprėjantį įsitraukimą. Lošimas neretai tampa būdu pabėgti nuo emocinių sunkumų ar problemų, o ne juos spręsti.

Azartinių lošimų priklausomybei būdingos tam tikros psichologinės ypatybės, pavyzdžiui, noras „atsilošti“ – atgauti prarastus pinigus toliau lošiant. Skirtingai nei vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, čia dažnai pasireiškia įsitraukimas iki tol, kol prarandami vis didesni resursai (laikas, pinigai, santykiai).

Prie su priklausomybe siejamų elgesio požymių taip pat gali būti priskiriamas lošimo masto slėpimas, socialinės veiklos ar ryšių su aplinka mažėjimas, skolinimasis (pavyzdžiui, greitieji kreditai, skolos artimiesiems ar draugams) ir panašūs finansiniai ir socialiniai sunkumai“, – pasakoja A. Širvinskienė.

Manoma, kad motinos jautrumo stoka ankstyvais vaikystės metais, prasti santykiai su tėvais gali lemti priklausomybės atsiradimą.

Beje, pašnekovė pastebi ir dar vieną tendenciją: vyrai lošia daugiau nei moterys.

Reikia pridurti ir tai, kad azartiniai lošimai gali sukelti tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų: depresiją, nerimą, minčių apie savižudybę, impulsyvų elgesį.

Sunku pripažinti problemą

Suvokti ir įvardyti sau priklausomybės problemą gali būti sunku, tačiau tai nėra silpnumo ar valios trūkumo ženklas. Tai – drąsus žingsnis į sveikimą.

Priklausomybę neretai lydi tiek visuomenės mitai, tiek paties žmogaus vidiniai įsitikinimai, kurie trukdo kreiptis pagalbos. Natūralu, kad ne kiekvienas žmogus jaučiasi pasiruošęs pradėti pokyčius ar gydymą iš karto.

„Dažnai pagalbos kreipiasi ne pats ligonis, o jo aplinka – artimieji, kuriems problema puikiai matyti iš šono. Kartais gydytis įpareigoja teismas, neretai į mūsų centrus nukreipia vaiko teisių apsaugos specialistai ar probacijos specialistai“, – pasakoja A. Širvinskienė.

Dar viena visuomenės stigma – esą priklausomybė nuo azartinių lošimų gali persekioti tik pasiturintį žmogų, mat lošti reikia turėti pinigų. Tačiau tai taip pat netiesa.

„Priklausomybė nuo lošimų pasireiškia įvairiose socialinėse grupėse, todėl negalima jos sieti su tam tikru gyvenimo lygiu, išsilavinimu ar finansine padėtimi“, – pastebi RPLC vadovė.

Beje, lošimų reklamos ribojimas turi vieną svarbų aspektą – lošimo būdų įvairovės viešinimas turėtų būti stabdomas.

„Azartiniai lošimai išplėtė savo formas – šalia fizinių kazino atsirado ir internetinės platformos, prieinamos bet kuriuo metu. Tai kelia naujų iššūkių, ypač jaunimui, nes virtualūs lošimai yra lengvai pasiekiami ir dažnai pateikiami kaip pramoga“, – perspėja A. Širvinskienė.

Aušra Širvinskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kokia pagalba prieinama?

Norisi pakartoti, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra biologiškai pagrįsta liga, veikianti smegenis. Kitaip tariant, tai – psichikos sveikatos sutrikimas, kurį galima sėkmingai gydyti. Vienintelis svarbus veiksnys: kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo jis bus efektyvesnis.

Lietuvoje sukurta sistema, kaip priklausomam žmogui galima gauti pagalbos. Pirmas, vadinamas žemo slenksčio būdas – kreiptis į priklausomybių konsultantus, kurie dirba kone kiekviename Lietuvos regione įkurtuose visuomenės sveikatos biuruose.

„Šie specialistai gali pakonsultuoti anonimiškai, o jų pagrindinė užduotis – identifikuoti problemą, nukreipti žmogų tinkama linkme ir padėti susiorientuoti pagalbos sistemoje. Kitaip tariant, tiems, kuriems nedrąsu apie tai kalbėti, šis būdas yra labai tinkamas ir suteikiantis apčiuopiamą pagalbą“, – pabrėžia RPLC vadovė A. Širvinskienė.

Antras pagalbos kelias – toks pat, kaip ir su kitomis priklausomybės ligomis. „Kiekvienas žmogus yra prisirašęs prie poliklinikos, kurioje veikia psichikos sveikatos centras. Jo specialistai taip pat dirba su elgesio priklausomybėmis, čia atliekama pirminė diagnostika, iš šio centro pacientai dažnai nukreipiami mums“, – sistemos ypatumus paaiškina pašnekovė.

Azartiniai lošimai į kompaniją pasiima kitas priklausomybes. Dažnai net sunku pasakyti, kuri bėda – alkoholis, narkotikai ar lošimai – buvo pirmoji.

Tiesa, į jos vadovaujamo centro padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje galima kreiptis tiesiai. RPLC yra antrinio sveikatos priežiūros lygio įstaiga, tad nemokamai pagalba teikiama tiems, kurie turi siuntimus iš pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigos.

Ko tikėtis iš gydymo?

„Vienais atvejais, jeigu liga nėra pažengusi, nėra gretutinių ligų, gali padėti reguliarios gydytojo psichiatro konsultacijos ir simptominis medikamentinis gydymas. Jeigu liga pažengusi, gydome gretutinius simptomus, o vėliau teikiame stacionarią psichosocialinę reabilitaciją – ją galima gauti tiek mūsų centre, tiek įvairiose socialinėse reabilitacijose. Mes siūlome 28 dienų Minesotos programą, kuri, kaip rodo patirtis, išties efektyvi“, – vardija A. Širvinskienė.

Gėdijasi kreiptis pagalbos

Šių metų birželį RPLC iniciatyva buvo atlikta „Omnibuso“ apklausa. Respondentų buvo prašoma atsakyti į kelis klausimus: ar gėda kreiptis pagalbos sergant priklausomybe, kaip žmogus įsivaizduoja priklausomybę: ar tai liga, ar tik valios trūkumas?

Apklausos duomenys parodė, kad mūsų visuomenėje vis dar paplitęs mitas, esą priklausomybė nėra liga, ir žmogus pats ją bet kada gali mesti. Kas dešimtas apklausos dalyvis atsakė, kad vengia priklausomybių turinčių žmonių. 26 proc. respondentų mano, kad patys sergantieji yra dėl to kalti. Kas trečias priklausomas asmuo nesikreipia pagalbos, nes jam tiesiog gėda.