Aš tai labai priklausomas - visiškai abejingas bet kokiems alk. gėrimams. Bet nuo vaikystės būdavau prigirdomas, nes "tikri vyrai" turi gerti, rūkyti, durnai elgtis - būdavau nepriklausomas, geriu kada noriu ir kiek noriu.

1

Kadangi savo vietoje blokuoja komentarus - tegul užsiraukia šimtą kartų tie niekšeliai suskiai žydai kartu su trumpu

Pirmiausia - priklausomybė ne tada, kai žmogus jau "nepaeina", o tuomet kai atsiranda tolerancija. TUomet žmogus dar sugeba suprasti ką jis daro, ką jis ryja. Gi paskutinęje stadijoje galimybės tai suprasti žmogui jau nebelieka. Žmogus net pradeda tuos didžiuotis. Didžiuotis, kad girtumo pasekmėje - pilnas kelnes prdirba. O tai rodo, kad intellekto jau nebeliko. Analitinė smegenų fubkcija jau sunaikinta negrįžtamai. Telikusi tik mechanistinė raumenų valdymo, kurią turi ir ropliai. Reaguojama tik į tuo metu veikiančius dirgiklius. Todėl tokie žmonės, be grubios fizinės jėgos - nieko kito nesupranta. JIe gali "genialiai" liežuviu malt, kiti net ir rašyt, tačiau visa tai bus - absurdiškai "genialu". TRumpai sakant - tai savanoriškai įgytoji beprotybė iš kurios žmogų išgelbėti net gydytojai nesiima, ir net nežinau, ar verta. Ko žmogus dešimtmečiais siekė - tegul tuo ir džiaugiasi.