„Tikrai dažnai važiuojame ir tikrai ten apsimoka pirkti, ypač maisto produktus, avalynę, drabužius“, – tikino vilnietė Violeta.

„Lenkijoje? O kur ta šalis? Neapsimoka ten važiuoti pensininkui. Už degalus sumokėti, kelionė ilga“, – priešingą nuomonę pateikė kitas.

Apsipirkimų patirtys Lenkijoje skirtingos, o skaičiai rodo, kad lietuviai nebeišlaidauja kaimyninėje šalyje tiek daug, kiek anksčiau.

„Lietuvos gyventojams nėra taip patrauklu reguliariai apsipirkti Lenkijoje“, – tikina „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmąjį šių metų pusmetį krito ne tik atsiskaitymų banko kortelėmis skaičius, bet ir pati atsiskaitymų suma. Tokią tendenciją pastebi ne vienas komercinis bankas. Net ir vasarą Lenkijoje išleista neįprastai mažiau.

„Matome, kad praėjusiais metais, liepos, rugpjūčio mėnesiais, lietuviai išleisdavo po 14–15 mln. eurų, šiemet apimtis nukrito iki 10–12 mln. eurų“, – statistiką pateikė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Priežasčių, kodėl Lenkija nebepatraukli – ne viena. Prekių kainas Lenkijoje jau reikia dalyti iš mažesnio skaičiaus – prieš dvejus metus už 1 eurą buvo galima įpirkti 5 zlotus, dabar – jau tik 4,3 zloto.

„Valiutos kursas nėra toks palankus, koks, tarkime, buvo 2022 m., kuomet, na, išties buvo dar viena paskata vykti į Lenkiją“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Brangsta ir pačios prekės Lenkijoje. Vasarą, išvydusi kainų duomenis, šokiruota liko ir pati Lenkijos Vyriausybė.

„Lenkijoje birželio mėnesį infliacija buvo 2,6 proc. Liepą ji pašoko daugiausia – net 4 proc.“, – skaičiavo Rytų Europos kolegijos Vroclave vadovas Laurynas Vaičiūnas.

Vien maistas Lenkijoje pabrango 2 proc., nes išaugo kaštai prekybininkams, reikėjo kelti algas kasininkams, kitiems darbuotojams, o ir valdžia po rinkimų nebe tokia dosni lengvatų.

Lenkijoje? O kur ta šalis? Neapsimoka ten važiuoti pensininkui.

„Yra kitų dalykų, kurie tikrai lėmė tą kainų šuolį, kalbama, žinoma, apie Lenkijoje panaikintas energijos kainų lengvatas. Jos šią vasarą mažėja“, – sakė L. Vaičiūnas.

Paprastai Lenkijoje didžiausią pajamų dalį Lietuviai išleidžia maistui ir degalams, tad vos tik lenkiškiems produktams pabrangus lietuviai netruko to pajusti.

„Kategorijos nepasikeitė, tai vis dar sudaro reikšmingiausią atsiskaitymų dalį, bet matome, kad pačios apimtys yra pakritusios“, – sakė ekonomistė G. Ilekytė.

Nebevilioja ir degalų kainos. Lenkijoje litras dyzelino kainuoja 1,56 euro, o benzinas 1,5 euro, tad įsipilti degalų dabar pigiau Lietuvoje.

Tikslo važiuoti į Lenkiją su tuščiais pirkinių maišais ekonomistas nemato ir dėl perkamosios galios. „Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, nebėra toks aktualus tas pigesnis apsipirkimas Lenkijoje, kaip, tarkime, praeitais metais, kai infliacija dar siekė dviženklį skaičių“, – teigė A. Izgorodinas.

„Tikrai didžioji dauguma maisto kainų indeksų yra pastarųjų trejeto metų žemumose. Šiek tiek galbūt brangimas matomas aliejinių kultūrų, bet situacija išties nekelia rimto nerimo“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai tikina, kad Lenkijoje neišleisti milijonai jau grįžta į Lietuvos biudžetą.