„Jos pasakymas imtis atsakomybės yra pakankamai natūralus. Kaip rodo mano mokslinis tyrimas, tai per 34 metus iš visų partijų lyderių tik pusė iš jų tapdavo premjerais, kai laimėdavo rinkimus. V. Blinkevičiūtė imdamasi tokios politinės atsakomybės būtų kitokia nei pastarųjų dvejų Seimo rinkimų atvejai. Ji pakeistų tą kursą ir politinės lyderystės būtų natūraliai daugiau“, – Eltai teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

Kaip skelbta anksčiau, V. Blinkevičiūtė patvirtino, kad socialdemokratams laimėjus rinkimus ji taptų Vyriausybės vadove.

Politologo nuomone, toks viešas pareiškimas gali būti susijęs su bandymu pritraukti rinkėjų balsų Seimo rinkimuose.

„Vienas iš motyvų galėjo būti natūralus noras geriau pasirodyti Seimo rinkimams, kadangi pati socialdemokratų pirmininkė rinkėjų akyse yra vertinama teigiamai. Siunčiant žinią, kad ji vadovaus Vyriausybei, tą populiarumą ir asmeninį, ir politinį perkeltų į didesnius šansus būsimuose rinkimuose“, – akcentavo M. Jurkynas.

Tuo metu Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili primena socialdemokratų svarstymus, jog Vyriausybės vadovu galėtų tapti Gintautas Paluckas. Pasak jos, pamatę nepalankią visuomenės ir politikų reakciją į tokią kandidatūrą, socdemai sutarė į ministrės pirmininkės postą numatyti V. Blinkevičiūtę.

„Iš šalies žiūrint atrodo, kad buvo bandoma ir testuojama. Paskelbta, kad ponas Paluckas galėtų imtis šių pareigų, tai buvo įvardyta ir jo paties lūpomis, ir buvo žiūrima visuomenės ir potencialių koalicijos partnerių reakcija. Sulaukus pakankamai nemažos dalies ne itin palankių atsiliepimų, matyt, buvo nuspręsta, kad nėra kito pasirinkimo kaip tik tai paskelbti, kad šios atsakomybės imtųsi V. Blinkevičiūtė“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji tikina neatmetanti galimybės, kad Vyriausybės vadovo postas po rinkimų atiteks ne socialdemokratams, o kitiems naujos valdančiosios koalicijos partneriams.

„Nedėčiau galutinio taško, kad ponia Blinkevičiūtė paskelbė, kad imtųsi tokios atsakomybės, ir mes jau pripažįstame kaip faktą, kad tikrai taip ir bus. Iki rinkimų dar yra laiko, dar visko gali būti. Tačiau abejoju, kad socialdemokratai gautų absoliučią daugumą ir jie būtų atsakingi už Vyriausybės formavimą. Panašiau yra, kad bus koalicija ir tai priklausys nuo proporcijos, koalicija gali nuspręsti kitaip“, – dėstė politologė.

„Toks scenarijus yra galimas“, – į klausimą, ar net ir daugumą gavę socialdemokratai premjero postą atiduotų koalicijos partneriams atsakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

ELTA primena, kad nepaisant prezidento užuominų, jog jis matytų V. Blinkevičiūtę premjerės poste, jei socialdemokratai laimėtų rinkimus, į Europos Parlamentą dar vienai kadencijai išrinkta politikė ambicijų tapti Vyriausybės vadove aiškiai nerodė. Visgi, trečiadienį politikė paskelbė – LSDP sėkmės atveju ji imtųsi formuoti Vyriausybę ir būtų ministre pirmininke.

Tiesa, liepos pradžioje kaip tinkamą kandidatą premjero kėdei užimti G. Nausėda įvardijo ir socialdemokratą G. Palucką. G. Paluckas interviu Eltai teigė, kad jau ruošiasi stoti prie Vyriausybės vairo, jei jo atstovaujama partija laimės rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. G. Paluckas tikino, kad Lietuvai bus tik geriau, jei reitinguose lyderiaujanti partija turės du pasiruošusius kandidatus į premjerus – jį ir V. Blinkevičiūtę.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.