Į rudeninį medžio žydėjimą galima žiūrėti visaip.

„Žiūriu ir atrodo netikrai“, – teigė pašnekovas.

Optimistams išsprogęs kaštonas tikras grožis.

„Tikrai stebuklas. Nemačiau, jeigu ne jūs, būčiau net nepastebėjusi“, – sakė pašnekovė.

Pesimistai pirmiau mato ne žiedus, o lapus.

„Aš 90 metų panevėžietė, atidirbau 70 metų, koks čia grožis, čia betvarkė Panevėžyje“, – šnekėjo pašnekovė.

Pašnekovė, į teiginį, kad pražydo kaštonas, atsakė: „Kaštonai, o jūs nepažiūrėjote, kad jie džiūsta.“

LNK stop kadras.

Gamtininkai turi atsakymą.

„Mūsų paprastuosius kaštonus puola keršakandės“, – aiškino gamtininkė Rima Ivanauskienė.

Tai reiškia, kad šiemet palankios sąlygos kaštonų lapais mintantiems drugiams, dėl to lapija anksti ruduoja, krenta.

Gamtininkai sako, jog tai ne masinė gamtos anomalija, todėl visiems kaštonams nepavojinga.

„Toks reiškinys – streso požymis. Kas sukėlė jam stresinę būseną, kad jis ėmė žydėti. Ryškiai jo žiedai vaisių nesubrandins“, – nurodė gamtininkė.

Pražydęs kaštonas, kaip balta varna, tarp kitų, jau lapus metančių ir vaisius subrandinusių kaštonų.

„Šiais laikais protas visiems pasimaišo Lietuvoje, net ir medžiams“, – tikino pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vienareikšmio atsakymo nėra.

„Kartais pasėji morkų ežią, visos morkos kaip morkos, o viena ėmė ir sužydėjo, nors ji dvimetė, žydi tik antrais“, – šnekėjo R. Ivanauskienė.

Pavasarį ir rudeniop antrą kartą pražydęs kaštonas sunaudojo daugiau energijos, todėl neaišku, kaip jam seksis peržiemoti, o kol kas verčia pakelti akis ir vėl tikėti, kad žydint kaštonams ilgai ir stipriai įsimylima.

„Antrąkart pakartojo tą veiksmą, tai žmogus antrą kartą gali ir pamilti“, – kalbėjo pašnekovė.

Nors žydintis kaštonas kaštoniukų nesukraus, bet jų pilna kituose, metų laikų kalendoriaus besilaikančiuose.

Kaštonų vaisius galima naudoti arbatai, masažams, tačiau dažniausiai juos žaisti renka vaikai arba, kaip pasakoja panevėžiečiai, namuose beria į kampus, kad vorai nesiveistų.