Atlikęs tyrimą, departamentas pateikė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei teikimą priimti galutinį sprendimą dėl pilietybės naikinimo.

Nustatyta, kad K. Kvietkus pažeidė įstatymo reikalavimą, draudžiantį Lietuvos piliečiams be Vyriausybės leidimo tarnauti kitų valstybių kariuomenėse.

„Tikrinant viešumoje sklandžiusias žinias apie galimą K. Kvietkaus tarnavimą Rusijos pajėgose, ši informacija pasitvitino. Paaiškėjo, kad K. Kvietkus kitos valstybės pajėgose tarnauja neturėdamas tam būtino Vyriausybės leidimo“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tarptautinė teisė draudžia iš žmogaus atimti pasą, jeigu tai yra vienintelė jo turima pilietybė, tačiau numato išimčių, susijusių su galimu jo nelojalumu valstybei. Be to, LRT radijo žiniomis, K. Kvietkus turi ir Rusijos pilietybę.

Apie pilietybės atėmimą iš K. Kvietkaus pirmasis paskelbė LRT radijas.

Apie tai, jog K. Kvietkus galimai kariauja Rusijos pusėje Ukrainoje, pirmąkart pranešta rugpjūtį. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi vaizdo įrašais, kuriuose šaudo iš granatsvaidžio, filmuoja save apkasuose.

Vėliau naujienų portalas „15min“ pranešė apie institucijoms žinomus mažiausiai penkis Lietuvos piliečius, kariaujančius Rusijos pusėje.

Migracijos departamentas nurodė, kad šią teberenka su tuo susijusią informaciją.