Pereiti į pagrindinį turinį

Išsiskyrė politikų požiūris į Gyvenimo įgūdžių programą: įžvelgia ir LGBT propagandą

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatuose kilo diskusija dėl mokyklose pernai atsiradusios Gyvenimo įgūdžių programos. Nors keletas politikų laikėsi griežtos pozicijos, kad esą tėvams be diskusijų primestos programos dalyje yra skleidžiama „LGBT propaganda“, visgi renginyje dalyvavę valdantieji akcentavo lytiškumo ugdymo svarbą.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

„Tai yra absoliučiai reikalinga. Programoje yra mokoma ne tik lytiškumo, o ir kokią žalą vaikui daro telefonai, kokias pasekmes turi technologijos – universaliausių dalykų. Tai turi likti ir tam turi būti skiriamas didelis dėmesys“, – ketvirtadienį Eltos organizuotų debatų metu pabrėžė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Man atrodo, kad yra susikurtas baubas, su kuriuo yra tiesiog patogu kovoti“, – pridūrė ji.

Savo ruožtu Lietuvos regionų partijai vadovaujantis Jonas Pinskus prieštaravo „laisviečių“ lyderei. Anot jo, mokyklos neišklauso dėl gyvenimo įgūdžių pamokų sunerimusių tėvų nuomonės.

„Niekas baubo nekuria. Tačiau reikia kalbėti su tėvais. Jeigu jie nenori programos, reiškiasi jos nereikia (...) Užregistravome įstatymo projektą, kad LGBT propaganda būtų galima tik suderinus su tėvais“, – sakė jis.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad tokie gyvenimo įgūdžių pamokų apibūdinimai yra nesąžiningi. Anot jo, nuo lytiškumo ugdymo slėptis nederėtų.

„Visuomenė yra tam tikra protesto masė, kuri ieško dėl ko protestuoti – esą kovojame prieš šitą valdžią, nes Gyvenimo įgūdžių programą jie pasirinko kaip instrumentą mokyklose daryti gėjų propagandą. Manau, tai yra nesąžininga, tačiau tokiems pusiau bukiems žmonėms kartais suveikia“, – kalbėjo liberalas.

Man atrodo, kad yra susikurtas baubas, su kuriuo yra tiesiog patogu kovoti.

„Sutinku, kad su tėvais reikia kalbėti ir su jais kalba, bet nesislėpkime nuo lytiškumo ugdymo. Jo biologijos pamokose ugdė ir mūsų kartos žmones tik to neįvardijo. (...) Pasakykite, kuri visuomenė apsiėjo be sekso – užslėpto, viešo ar palaido seksualinio gyvenimo. Visko buvo žmonijos, įskaitant ir Lietuvos istorijoje“, – reaguodamas į debatų metu politikų išsakytas mintis dėstė E. Gentvilas.

Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą vedantis Artūras Zuokas antrino, kad ne visos švietimo įstaigos atsižvelgia į tėvų poziciją.

„Gyvenimo įgūdžių programa yra primesta tėvams be jokių diskusijų. Ji mane verstų pasirinkti privačią mokyklą, kur yra girdima tėvų nuomonė, kur gali dalyvauti parenkant ugdymo programas“, – akcentavo A. Zuokas.

„Nenorėčiau, kad mano dešimtmetei dukrai pradėtų aiškinti, kad seksas yra gyvenimo vertybė. Norėčiau, kad mano vaikams pirmiausia paaiškintų, kas yra šeima, meilė, pagarba tėvams“, – vardijo politikas.

Visgi, sutiko jis, Gyvenimo įgūdžių programoje yra ir naudingų dalykų.

„Programą gerai perskaičiau ir ten tikrai yra labai gerų dalykų, kurie reikalingi, bet, kai į gerą košę įmesi keletą blogų dalykų, netyčia juos gali suvalgyti“, – hiperbolizavo jis.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantis Jaroslavas Narkevičius turėjo kategorišką nuomonę.

„Jeigu kalbame apie metodologinę švietimo raidą, tai, be abejo, informacinių technologijų įgūdžius reikėtų plėsti. Tačiau, jei kalbame apie šią (Gyvenimo įgūdžių – ELTA) programą, tai LLRA-KŠS pasisako prieš. Vaikai turėtų būti ugdomi tradicinių vertybių puoselėjimo išsaugojimo. Esminis dalykas yra tradicinės šeimos – vyro ir moters – puoselėjimas ir iš to išplaukiančių tradicijų ugdymas“, – sakė J. Narkevičius.

Išsiskyrė nuomonės dėl įtraukiojo ugdymo

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ELTA organizuotų debatų metų pabrėžė, kad įtraukusis ugdymas mokyklose yra būtinas. Politikė atkreipė dėmesį, kad žmonių su specialiaisiais poreikiais į visuomenę neintegravus ankstyvame amžiuje, tai teks daryti vėliau.

„Kiekvienoje visuomenėje, valstybėje, matyt, yra kokie 5 proc. vaikų, kuriems reikia įtraukiojo ugdymo, kurie turi specialių poreikių, kuriems reikia daugiau dėmesio. Ir pagrindinis tokio ugdymo tikslas yra vis dar sukurti lygiavertes sąlygas vaikams dalyvauti švietimo sistemoje su visais, nes (...) paskui teks gyventi visiems kartu. Galima mokytis atskirose klasėse, mokyklose ir t.t., bet paskui iš naujo reikės mokytis gyventi kartu. Ir būtent dėl to įtraukusis ugdymas yra reikalingas“, – sakė A. Armonaitė.

„Švietimas bus geras ir kokybiškas tik tada, kai geriausiai seksis tam, kas yra sunkiausioje padėtyje. Taip suomiai matuoja savo švietimo kokybę. Dėl to įtraukusis ugdymas yra būtinybė“, – akcentavo ji.

Visgi Lietuvos regionų partijos lyderis J. Pinskus su „laisvietės“ išsakytomis mintimis nesutiko. Pasak jo, įtraukusis ugdymas neturėtų būti vykdomas, nes mokyklos jam nespėjo pasirengti.

„Kiekvieną gerą darbą blogai padarant galima sugadinti. Įtraukusis ugdymas – niekas neprieštarauja, kad jis būtų. Bet jis buvo neparuoštas, įmestas ir visos mokyklos susidūrė su labai daug problemų. Vien dėl to, kad nebuvo paruoštų padėjėjų mokytojams“, – pabrėžė jis.

J. Pinskus pasidalino ir praktiniais pavyzdžiais, su kuriais, pasak jo, susiduria įtraukųjį ugdymą organizuojančios mokyklos.

„Man žmona pasakoja tokį atvejį, kad autistas vaikas, kai ateina į (klasę – ELTA), kurioje 21 vaikas, jam jau yra šokas. Ir kaip tas šokas pasireiškia – ar jis tampa labai užsidaręs, ar jis tampa labai aktyviu ir agresyviu. Tai kaip tą problemą spręsti?“ – kėlė klausimus J. Pinskus.

„Kai pakalbėjome su kitom mokyklom – tiesiog mokytoja paima tą vaiką ir išmeta į koridorių. Tai čia gerai tam vaikui? Gerai kitiems vaikams?“ – tęsė jis.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio atstovas E. Gentvilas tokius kritiškus politiko pasvarstymus lygino su atgimstančiomis viduramžių jėgomis.

Ir čia vėl atbunda viduramžiškos jėgos.

„Ateina diena X, kai reikia juos (žmones su specialiais poreikiais – ELTA) integruoti į bendruomenę, pradedant nuo vaikų. Ir čia vėl atbunda viduramžiškos jėgos. Kartais politikai, kaip aš sakau, neduok dieve, kurie spekuliuoja ir kraunasi politinį kapitalą“, – debatų metu sakė E. Gentvilas.

„Mes savo programoje, aišku, palaikome įtraukųjį ugdymą. Ir sutinkame, kad tai tikrai sudėtingas procesas. Laikmetis padiktavo mums atsakomybę integruoti šiuos žmones į visuomenę, o ne didinti atskirtį“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad praėjusių metų rudenį kilo diskusijos dėl 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių gyvenimo įgūdžių pamokų. Socialiniuose tinkluose paplito ir netikras dokumentas, esą naujosiose pamokose moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet ragino įvertinti, ar Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti naująją programą. Jis užsiminė, kad, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.

Tuo metu Seimo opozicinės frakcijos siūlė iš Gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą. Šiai iniciatyvai nebuvo pritarta.

A. Zuokas siūlo mokytojų trūkumą mažinti nuperkant pedagogams dirbtinio intelekto įrankį

„Laisvė ir teisingumo“ sąrašo Seimo rinkimuose vedlys A. Zuokas siūlo mokytojų trūkumo problemą Lietuvoje spręsti mažinant jiems tenkantį darbo krūvį. Politikas siūlo mokytojams nupirkti dirbtinio intelekto įrankį, kuris leistų operatyviau patikrinti moksleivių namų darbus.

„Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų kiekvienam mokytojui nupirkti, pavyzdžiui, „ChatGPT“ programą, kurios metinė prenumerata kainuoja 600 eurų. Tai labai palengvintų mūsų mokytojams darbą. (...) Taip mokytojas turėtų daugiau laiko tiesioginiam bendravimui“, – ELTA Seimo rinkimų 2024 debatuose ketvirtadienį kalbėjo A. Zuokas.

Jis taip pat pažymėjo, kad kai kurios mokyklos užsienyje tokią praktiką jau taiko.

„Turiu vieną bendravimo su tarptautinio bakalaureato mokykla patirtį ir kaip jie sprendžia šią (mokytojų trūkumo – ELTA) problemą – kiekvieno mokinio visi egzaminai, rašiniai sudėti į atskirą skaitmeninį folderį. Jei anksčiau mokytojui patikrinti mokinio darbą ir palyginti jo progresą, (...) reikėdavo kelių savaitgalių, šiandien (...) tai užima 5 minutes“, – teigė politikas.

„Instrumentai yra, tik reikia jais naudotis ir turėti noro kažką keisti“, – pridūrė A. Zuokas.

Ketvirtadienį vykusiuose trečiuosiuose naujienų agentūros ELTA debatuose penkių politinių partijų kandidatai Seimo rinkimuose diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje.

Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė ragino mokytojų trūkumą mažinti sudarant sąlygas konkrečių sričių specialistams lengviau įgyti pedagogines kvalifikacijas, tobulinti edukologijos studijas, įgyvendinti partijų susitarimą dėl švietimo, didinant mokytojų darbo užmokestį iki sutartų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

LLRA-KŠS atstovas J. Narkevičius akcentavo atlyginimo mokytojams kėlimą, darbo sąlygų tobulinimą.

Regionų partijos pirmininkas J. Pinskus pažymėjo, kad problemas švietimo sektoriuje pirmiausia turi spręsti ŠMSM, Seimo Švietimo reikalų komitetas, taip pat turi būti geriau paruošiamos reformos.

Visgi Liberalų sąjūdžio kandidatas Seimo rinkimuose E. Gentvilas siūlė švietimo sektoriaus rūpesčius palikti reguliuoti savivaldai.

ELTA primena, kad, ŠMSM duomenimis, prieš šį rugsėjį Lietuvos mokykloms trūko maždaug 650 specialistų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
kaip sakoma

peredastą įleisk į bažnyčia tai jis ir ant altoriaus lips
3
0
lytiškai normalus

Jeigu jau taip svarbu vaikams pasakoti apie antrą galą, tai turėtų būti pasakojama ir apie tai, kad LGBT žmonės yra normalūs tačiau negali turėti savo vaikų nes yra vienalyčiai ir tegul vaikai sprendžia kaip planuoti savo gyvenimus
4
-1
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų