Nesusijusi vertė

Daugeliui investicija į auksą veikiausiai siejasi su aukso lydinio įsigijimu ir laikymu seife – tai kone lengviausiai suprantamas būdas ir tai yra šio varianto didžiausias pranašumas, teigia „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.

Tačiau yra ir trūkumų: „Verta paminėti, kad taip įsigydami aukso susimokate už logistikos, pardavėjų ir saugojimo paslaugas, tad išlaidos taip investuojant būna bene didžiausios. Žinoma, taupydami saugojimo išlaidas, investuotojai gali bandyti slėpti aukso lydinius namuose ar piratų stiliumi jį kur nors net užkasti, bet tada negalime žinoti, ar koks lobio ieškotojas mūsų investicijos vieną dieną neišsineš.“

Kartais žmonės turimus vertingus dirbinius iš aukso arba monetas traktuoja kaip investiciją. M. Skardžius sutinka, kad kažkuria prasme su aukso lydiniais galima sieti ir juvelyrinių dirbinių ar monetų įsigijimą, bet  reikėtų prisiminti – auksas šiuose dirbiniuose tėra žaliava.

Aukso kainą dažnai lemia tokie žemiški veiksniai kaip vestuvių sezonas Indijoje, mat šios šalies gyventojai dėl kultūrinių priežasčių yra vieni didžiausių aukso kaupėjų pasaulyje.

„Kainą, kurią mokame už gaminį, didina juvelyro atlygis ir juvelyrinio ar numizmatinio dirbinio meninė ar kita tiesiogiai su tauriuoju metalu nesusijusi vertė. Jei tokių daiktų pirkimą ir priskiriame investavimui, tai toks būdas gana neefektyvus, mat išlaidos bus didžiulės, o galutinė gaminio vertė nebūtinai priklauso tik nuo į jį įdėto aukso vertės“, – aiškina ekspertas.

Saugoti centralizuotuose seifuose

Dar vienas būdas įsigyti realaus aukso dažnam lietuviui yra kiek mažiau žinomas. Pasinaudojus finansų rinkomis šiandien galima įsigyti fondų vienetų, kurių vienintelis turtas – iš anksto sutartus standartus atitinkančio aukso lydiniai, kurie fiziškai yra saugomi centralizuotuose seifuose.

„Kadangi tokių fondų investuotojai – o jų yra daug – visus aukso lydinių logistikos, saugojimo ir panašias išlaidas dalijasi, mums asmeniškai priklausančio aukso saugojimo ir priežiūros išlaidos gali būti itin mažos, palyginti su kitomis alternatyvomis, – dėsto M. Skardžius. – Didžiausias tokio investavimo trūkumas – turimo aukso lydinio apžiūrėti neišsitrauksime, juo labiau įrašu apie turimą nuosavybę nepasipuošime. Tokia praktiška alternatyva retai įtinka savo investicijomis prieš kitus mėgstantiems pasipuikuoti investuotojams.“

„Taigi, apibendrinant, mažiausiai išleisdami realaus aukso galite nusipirkti finansų rinkose, bet jo pačiupinėti negalėsite. Nusipirkę aukso lydinį jį pačiupinėti ir su juo pasirodyti galėsite, bet tokio pirkinio išlaidos bus gana didelės, taip pat rizikuosite patirti ir vagystę. Pirkdami auksinių monetų ar papuošalų iš dalies mokėsite netgi ne už patį auksą, o už kitas gaminio dedamąsias, kas šį pirkinį, kaip tiesioginę investiciją, daro kone prasčiausią iš trijulės“, – išvadas daro ekspertas.

Tiesa, finansų rinka suteikia galimybę investuoti ne tik į fizinį auksą, bet ir į, pavyzdžiui, auksą išgaunančių įmonių akcijas ar panašias alternatyvas. Tokių investicijų vertė neabejotinai labai priklauso nuo pasaulinės aukso kainos, bet tai nėra tiesioginė paties tauriojo metalo nuosavybė.

Vertinimas: aukso kaina svyruoja ne prasčiau už akcijų rinką, tad ieškantiems ramios ir nuspėjamos užuovėjos savo santaupoms auksas nėra tinkamiausia išeitis, sako M. Skardžius. / V. Ivanovo / „Verslo žinių“ nuotr.

Šuolių anatomija

Pastaraisiais mėnesiais aukso kaina kopia aukštyn. Kaip aiškina M. Skardžius, tai dažnai lemia tokie žemiški veiksniai kaip vestuvių sezonas Indijoje, mat šios šalies gyventojai dėl kultūrinių priežasčių yra vieni didžiausių aukso kaupėjų pasaulyje, ar naujienos apie naujai rastus arba senkančius aukso kasyklų telkinius. „Iš paklausos pusės nemažą įtaką aukso kainai daro du dalykai – ekonominis ir politinis neapibrėžtumas ir alternatyvų investavimui buvimas ar nebuvimas“, – priduria jis.

„Kuo labiau visuomenė nerimauja dėl gresiančių ekonominių sunkumų ar apskritai kylančių politinių rizikų, tuo labiau yra linkusi iš naujo atsisukti į seną gerą auksą, kurio vertė, tikimasi, bent išliks stabili, nepaisant jokių negandų“, – tęsia M. Skardžius.

Jis primena, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, pasaulinė aukso kaina per  mėnesį apytiksliai šoktelėjo apie 10–11 proc., panašiai šio metalo kaina reaguoja ir į kitų didelių konfliktų įsiplieskimą. „Vėlgi, konfliktų ir kito pobūdžio neramumų pabaiga dažniausiai tempia aukso kainą žemyn, tad galime sakyti, kad jo kainai viena didesnių rizikų yra pasaulinė taika ir gerovė“, – teigia „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas.

Aukso kainą į viršų taip pat kelia ir alternatyvų neturėjimas. Su tokia situacija buvo susiduriama nemažą dalį pastarojo dešimtmečio, kai palūkanų normos siekė apie 0 proc., o dalis investuotojų ieškojo, kaipgi kitaip būtų galima įdarbinti savo santaupas.

„Dabar daugelis tokių dažnai rizikos nemėgstančių investuotojų, išaugus palūkanoms, naudojasi indėliais ar investuoja į obligacijas, tačiau, mažėjant palūkanų normoms, jų paieškos gali ir vėl atvesti iki tauriųjų metalų ir konkrečiai aukso“, – sako M. Skardžius.

Pirkdami auksines monetas ar papuošalus iš dalies mokėsite netgi ne už patį auksą, o už kitas gaminio dedamąsias.

Tarp didžiausių pastarųjų dešimtmečių aukso kainų šuolių jis išskiria didžiąją finansų krizę 2008–2009m., vėliau kilusią Europos skolų krizę ir ypač 2011–2012 m. periodą, COVID-19 protrūkį 2020–2021 m. ar po karo Ukrainoje pradžios, nuo 2022 m., kilusį politinį neapibrėžtumą ir nerimą dėl šoktelėjusios infliacijos.

Siūlo alternatyvų

M. Skardžius sako, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra dažniausiai konservatyviai nusiteikusių investuotojų, kuriems auksas visada išlieka patraukli investicija. Tačiau viena didžiausių klaidų, kurią konservatyvūs investuotojai daro pirkdami auksą, yra tikėtis stabilumo.

„Šio metalo kaina svyruoja ne prasčiau už akcijų rinką, tad, jei ieškote ramios ir nuspėjamos užuovėjos savo santaupoms, auksas nėra tinkamiausia išeitis. Veikiau investicijas į šį metalą vertėtų derinti su kitomis savo santaupų dalimis ar investicijomis, kurios viena kitą savo kainų svyravimais atsvertų keičiantis aplinkybėms“, – teigia jis.

„Jei galite sau leisti ir ramiai vertinate kasdienius svyravimus, o investuotojai į auksą būtent tokie ir turėtų būti, viena iš išeičių galėtų būti apsvarstyti bent dalį savo santaupų skirti akcijų investicijoms“, – tęsia ekspertas.

Jos, nepaisant visų pasaulį ištikusių nelaimių ir neramumų, remiantis MSCI World akcijų indeksu ir pagal jį investuojančio fondo rezultatu, per pastaruosius penkerius metus investuotojams atnešė apie 80 proc. grąžos. Remiantis žaliavų biržos ateities sandorių informacija, aukso kainos prieaugis per tą patį laikotarpį siekė apie 73 proc.

„Savo santaupas siekiantys valdyti ramiau gali po daugelio metų pertraukos pasinaudoti proga gauti apčiuopiamų palūkanų už terminuotus indėlius ar investuoti į saugias obligacijas – šios priemonės bus labiau nuspėjamos ir stabilesnės nei kasdien šokinėjanti aukso kaina“, – teigia M. Skardžius.

Apkarpyti lūkesčiai

Pastarąją savaitę aukso kaina kilo virš 2 640 JAV dolerių už unciją. Tam įtakos turėjo lūkesčių dėl JAV centrinio banko tolesnių veiksmų apkarpymas, skelbia „Trading Economics“.

Įvairių ekonominių rodiklių pateikiantis portalas pažymi, kad auksas naujų aukštumų siekia rinkoms vertinant JAV centrinio banko (Federalinių rezervų) tikėtino tolesnio pinigų politikos švelninimo mastą.

Keletas jo pareigūnų praėjusią savaitę paragino vadovautis atsargiu požiūriu į politikos koregavimus po agresyvaus bazinių palūkanų sumažinimo iškart 0,5 procentinio punkto.

Tada rinkos vis dėlto numatė didesnę tikimybę, kad palūkanos bus karpomos ir lapkritį: mažinimo per artimiausią jų svarstymą taip pat 0,5 procentinio punkto tikimybė buvo vertinama 62 proc.

Vis dėlto šios savaitės pradžioje JAV centrinio banko pirmininkas Jerome’as Powellas pareiškė, kad smarkus palūkanų karpymas praėjusį mėnesį savaime nereiškia tokio pat drastiško ėjimo ateityje. J. Powellas pažymėjo, kad galimi tolesni mažinimai greičiausiai bus kuklesni – sieks ketvirtadalį procentinio punkto. Tokios politikos pastaruoju metu laikėsi ir Europos centrinis bankas.

Po šių pareiškimų 0,5 procentinio punkto palūkanų normos sumažinimo tikimybė lapkričio mėnesį nukrito iki 37 proc., skelbia „Trading Economics“.

Portalas taip pat pabrėžia, kad pastarųjų dienų įvykiai Libane ir bendra geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose ne mažiau reikšmingai prisideda prie aukso kainos augimo.