31 metų Donatas Liuolia – viešųjų ryšių specialistas, dėl paūmėjusios įgimtos stuburo smegenų išvaržos jau septynerius metus priverstas sėdėti neįgaliojo vežimėlyje. Anot vyro, šaligatviai – pagrindinė problema mieste ribojanti neįgaliųjų judėjimą.
„Šaligatviai kliūna į priekinius ratukus, jie yra maži ir nelygūs“, – teigė viešųjų ryšių specialistas D. Liuolia.
„Aplinkos prieinamumas yra viena pagrindinių sąlygų žmonėms su negalia visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, užsiimti norima veikla, vykti į darbą, į švietimo įstaigas, į parduotuvę“, – kalbėjo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Atlikti tyrimai rodo, kad 70 proc. Lietuvos miestų vis dar nėra pritaikyti gyventojams, turintiems klausos, regos, judėjimo negalias ar pažintinių funkcijų sutrikimus. Infrastruktūros prieinamumo standartus atitinka vos 1 proc. miestų.
LNK stop kadras.
Prasčiausia situacija išlieka didžiuosiuose šalies miestuose. Neįgaliesiems sunku pasinaudoti ir pilietinėmis teisėmis.
„Viena iš paskutinių problemų, su kuria susidūriau, tai negalėjau savo apylinkėje balsuoti. Išsprendžiau taip, kad tiesiog atėjo žmogus į namus, kad prabalsuočiau“, – pasakojo D. Liuolia.
Neįgaliųjų atstovai sako, kad padėtis Lietuvoje gerėja per lėtai.
„Praleidome porą dešimtmečių. Galime žiūrėti į Skandinavijos šalis, kada aplinka yra žymiai prieinamesnė, nors jie tai irgi daro ne pirmą dešimtmetį“, – sakė I. Širvinskaitė.
Teigiami pokyčiai pastebimi miestų viešojo transporto sektoriuje. Specialiaisiais ženklais neįgaliesiems žymimi autobusai, troleibusai bei stotelės.
„Jeigu planuojiesi laiką, tai visose programėlėse yra parodyta, kada važiuoja autobusas ar troleibusas pritaikytas neįgaliesiems“, – tikino viešųjų ryšių specialistas.
„Norėčiau pasiekti tai, kad Lietuvoje žmogus, kuriam sunku judėti arba reikia specialių priemonių, žinotų, jog gali nukeliauti iki autobuso ir juo pasiekti savo reikiamą tašką be jokių iššūkių“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tinkamai pritaikyta miesto infrastruktūra palengvintų ne tik žmonių su negalia, bet ir visų gyventojų judėjimą.
„Universalus dizainas kalba apie tai, kad jeigu aplinka yra prieinama žmonėms su negalia, tai ji yra prieinama visiems – tiek dviratininkams, tiek paspirtukininkams, tiek tėvams su kūdikių vežimėliais“, – akcentavo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.
Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. pabaigoje mūsų šalyje asmenų su negalia siekė daugiau nei 200 tūkst., o tai sudaro 8 proc. visų Lietuvos gyventojų skaičiaus.
(be temos)