Vis kalbama apie dvi ar net tris Lietuvas. Rinkimai taip pat ją tarsi atskiria į didmiesčius ir į regionus, kur vieni – už dešiniuosius, kiti – už kairiuosius ar radikalias jėgas, kokius eilinius naujuosius pranašus. Kad ir toks pavyzdys: sostinės Senamiesčio-Žvėryno apygardoje už Remigijaus Žemaitaičio NA balsavo vos 4,6 proc., o Šilutės, Šilalės-Kelmės – apie 39 proc.

Kaunas dar kartą patvirtino esantis konservatoriškas. Balsuojant už partijų sąrašus šešiose apygardose laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir tik Savanorių apygardoje jie atsiliko nuo socialdemokratų vos šešiolika balsų. Konservatoriai pirmame ture pirmavo visose vienmandatėse. „Tačiau, pasižiūrėjus pagal apylinkes, žemėlapis įvairokas. Dar margesnis jis Kauno rajone, kuris tradiciškai yra socialdemokratiškas“, – lygina Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas dr. Ignas Kalpokas.

Kaune socialdemokratai lyderiavo trylikoje beveik iš 100 apylinkių, visose kitose, išskyrus vieną, daugiausia paramos sulaukė konservatoriai. Vienintelėje – Drobės – apylinkėje R. Žemaitaitis su savo NA balsuojant už partijų sąrašus laimėjo, tiesa, vos keliais balsais.

„Tai labai specifinė vieta: Žemieji Šančiai, ta dalis, kuri nėra tiek regeneruota. Kitapus A. Juozapavičiaus prospekto – jau regeneruotas buvusių kareivinių rajonas, kuriame apsigyveno labiau pasiturintys žmonės, ir jie balsavo už konservatorius.

A. Juozapavičiaus prospektas skiria du absoliučiai skirtingus pasaulius“, – lygina I. Kalpokas.

Apygardų mastu daugiausia balsų TS-LKD gavo Centro-Žaliakalnio (29,19 proc.), o mažiausiai – Savanorių (19,45 proc.), kitose – tarp 22 ir 24 proc. Visoje Lietuvoje konservatoriai pelnė 18 proc. Tad meile jiems kauniečiai lenkia vidutinį statistinį lietuvį, bet nusileidžia vilniečiams, kur, pavyzdžiui, Senamiesčio-Žvėryno apygardoje TS-LKD palaikė net per 38 proc.

Centras ir pakraščiai

„Akivaizdu, kad Kaune bent tam tikra prasme TS-LKD išlaiko savo pozicijas. Tačiau gana aiškiai matoma tendencija, kad kuo arčiau miesto centro, tuo konservatorių pozicijos stipresnės, o arčiau miesto pakraščių palaikymas mažėja. Socialdemokratų palaikymo tendencijos atvirkštinės“, – analizuoja I. Kalpokas. Pavyzdžiui, Centro-Žaliakalnio apygardoje Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaikė 12 proc., Savanorių – arti 20 proc., o konservatorius atitinkamai – 29 ir 19,5 proc.

Trečioje vietoje buvusios NA palaikymo tendencija panaši į socialdemokratų: kuo daugiau į Kauno miesto pakraščius ir Kauno rajono link, tuo „aušriečiai“ gavo didesnę dalį balsų. Kai kuriose apylinkėse jie lenkė konservatorius ir nusileido tik socialdemokratams. Pavyzdžiui, Savanorių apygardos Pelenių apylinkėje su 15 proc. rinkėjų palaikymu NA buvo antri po LSDP (36,6), o TS-LKD čia sulaukė vos 8,4 proc. balsų. Ne taip žymiai, bet šioje apygardoje konservatorius „aušriečiai“ lenkė dar trijose apylinkėse.

Pavyzdžiui, Centro-Žaliakalnio apygardos J. Jablonskio apylinkėje konservatoriai pirmavo su 35 proc. balsų, antri – liberalai su 12 proc., o socialdemokratai – tik treti, su vos 9,4 proc. Algirdo apylinkėje TS-LKD pelnė net per 36 proc., o LSDP – vos 12 proc. balsų.

Arba toks pavydys: beveik kitapus Kauno centro ir Žaliakalnio per upę Aleksoto-Vilijampolės apygardos Dobilo apylinkėje beveik penktadalis balsavo už socialdemokratus, per 18 proc. – už „aušriečius“, 17,7 – už konservatorius. „Nebeegzistuojančių industrinių įmonių ir buvusių jų darbuotojų, istoriškai priklausiusių nuo kokio nors fabriko, rajonai, kuriuose didesnis nepasiturinčiųjų skaičius, balsuoja ne už konservatorius, nors aplinkinėse apylinkėse jie dominuoja. Platesne prasme vertinant skirtumus Drobės ar Dobilo apylinkėse su kitomis, juos vis dar galima priskirti ekonominių transformacijų pralaimėtojų kategorijai“, – mano I. Kalpokas.

Keičiantis tų rajonų demografijai, keičiasi ir politiniai pasirinkimai. Pavyzdžiui, Veršvų apylinkė Vilijampolėje, anksčiau buvęs sudėtingesnis rajonas, turintis „daktarišką“ istoriją, dabar tampa patrauklia vieta ne per toliausiai nuo miesto centro, ir čia jau beveik 22 proc. laimėjo konservatoriai.

Istorija: pasak I. Kalpoko, kai kurioje Kauno apylinkėje balsuojama ne už konservatorius, nors aplinkui šie dominuoja, tai vis dar galima priskirti ekonominių transformacijų pralaimėtojų kategorijai. / VDU nuotr.

Nemunas – be tilto

I. Kalpokas atkreipia dėmesį, kad akivaizdi ir kita tendencija: apygardose, kuriose dominuoja Kauno miesto teritorija, konservatoriai lyderiavo labiau, o kur įsiterpia Kauno rajonas, tradiciškai socialdemokratiškas, jų rezultatai prastesni. Štai Savanorių apygardoje, kuri peržengia miesto ribas, LSDP pralenkė konservatorius, o kuo arčiau oro uosto, tuo socialdemokratai populiaresni. Pavyzdžiui, Karmėlavoje jie laimėjo 25,6 proc. balsų, NA – beveik 19 proc., o konservatoriai – tik treti (15,7 proc.). Vienmandatėje konservatorius Liudas Mažylis prieš socialdemokratę Orintą Leiputę pirmauja, bet tik kiek daugiau nei 5 procentiniais punktais.

„Kauno rajone tendencija tokia: kur išlikusios tradiciškesnės bendruomenės ir kuo toliau nuo miesto, tuo stipresni socialdemokratai, „aušriečiai“, o kur pakaunėje kuriasi naujakurių rajonėliai, atsiranda daugiau konservatorių ir liberalų rėmėjų“, – analizuoja I. Kalpokas.

Raudondvario apygardoje LSDP renka 24,4 proc., o TS-LKD krinta iki 18,4 proc. Čia santykinai stipresnė nei kitur Kaune ar prie pat jo NA – 14 proc., bet vis dar gana aukštai Liberalų sąjūdis – 9,5 proc.

Politologas aiškina, kad tokį balsų pasiskirstymą galima paaiškinti tuo, kad tai viena iš krypčių, į kurią stipriai plečiasi Kauno miestas. Apygarda apima ir naujus individualių namų, kotedžų rajonus aplink Romainius, Užliedžius. Statistiškai žiūrint, tai jaunesnė, labiau pasiturinti auditorija, kuri labiau linkusi balsuoti už liberalus ar konservatorius. Tačiau, priduria jis, šiuo aspektu nuo Kauno Jonavos link judėti nėra prasmės, nes ten viskas aišku – Sinkevičiai vis dar valdo.

Žiūrint į Kauno rajono apygardas kitame nei Raudondvaris Nemuno krante, pavyzdžiui, Sūduvos šiaurinę, ten jau tipiškas Kauno rajonas, kur dominuoja socialdemokratai. Čia gerokai stipriau nei Kauno mieste ir net nei Raudondvario pusėje rinkimuose pasirodė ir R. Žemaitaičio „aušriečiai“ (16,6 proc.), pralenkę konservatorius, ketvirta – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 11 proc.

Gana aiškiai matyti tendencija, kad kuo arčiau miesto centro, tuo konservatorių pozicijos stipresnės, o arčiau miesto pakraščių ir Kauno rajone palaikymas mažėja.

„Ne toks didelis skirtumas kaip tarp skirtingų A. Juozapavičiaus prospekto pusių, bet čia Nemunas irgi skiria du politinius pasaulius. Tame krante, kur miestas labai intensyviai plečiasi, neblogai pasirodo konservatoriai ir liberalai, o kitame, pravažiavus Ringaudus, Akademiją, kur taip pat statomi naujakurių rajonai, jau tradiciškesni Kauno rajono rinkėjai, remiantys socialdemokratus. Nieko keisto, kad šioje vietoje nėra tilto per Nemuną, nes šie krantai labai skirtingi“, – sako I. Kalpokas.

Jis lygina: TS-LKD Raudondvario krante renka 18 proc., o perplaukus Nemuną – 15 proc., liberalai viename krante gauna beveik 10 proc., kitame – tik 4 proc., Laisvės partija Raudondvaryje – 4,5 proc., o kitoje Nemuno pusėje – Zapyškyje – tik 2 proc.

Dar vienas palyginimas iš tos pačios Nemuno pakrantės: Sūduvos šiaurinės apygardos Kačerginės apylinkėje už TS-LKD balsavo 37 proc., antri – socialdemokratai su 21 proc., po jų liberalai su 9 proc. ir tik tada – NA su tik 5,4 proc. balsų. Pavažiuojame šiek tiek keliu Zapyškio link ir čia LSDP jau gavo beveik  35 proc., TS-LKD nepasiekė ir 19 proc., bet kyla NA (13 proc.), LVŽS (7 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir liberalai – iki 6 proc.

„Kačerginėje, kuri dabar sparčiai darosi kurortinis, pasiturintis, truputėlį hipsteriškas miestelis su labai įdomia gyventojų sudėtimi, su išlikusių smetoninių tradicijų gyventojais – tikslinis konservatorių elektoratas. Pavažiuojame Zapyškio link, kur visai kitokia demografija, ir stebime absoliutų persivertimą socialdemokratų naudai“, – lygina I. Kalpokas.

Vienmandatėse – kitaip

Vis dėlto, atkreipia dėmesį politologas, vienmandatėse rinkėjų pasirinkimai nėra tapatūs, kaip balsuojant už partijų sąrašus. Štai Panemunės apygardos Drobės apylinkėje, kurioje laimėjo NA, balsuojant vienmandatėje apygardoje pirmame ture per 23 proc. balsavo už konservatorę Gintarę Skaistę ir tik 16 proc. – už „aušriečių“ atstovą Edgarą Gudyną. Daugiamandatėje balsuojant už partijų sąrašus, TS-LKD gavo 5 procentiniais punktais mažiau nei jų kandidatė vienmandatėje, o NA sulaukė 2,5 procentinio punkto daugiau balsų, nei Drobės apylinkės rinkėjai skyrė jų kandidatui. Tokia tendencija ir kitose Kauno vienmandatėse, kur konservatorių kandidatai pirmame ture balsų surinko daugiau nei jų partija.

„Kai žmonės vertina, už kurią partiją balsuoti, nuomonės labiau išsiskiria, o kai renkasi vienmandatininką, pradeda veikti ir žmogiškos jo savybės. Pavyzdžiui, Kazys Starkevičius savo partijos rezultatą Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje pranoko 8 procentiniais punktais. Jis – įdomesnis konservatorius dabartinės TS-LKD kontekste, konservatorius, bet toks labiau saviškis“, – svarsto I. Kalpokas.

Politologo nuomone, gali būti, kad vienmandatėse didesnė parama konservatoriams nei visai partijai daugiamandatėje, – ir strateginis balsavimas: dalis liberalų rėmėjų gal balsavo už konservatorių kandidatą, nes palaiko dabartines valdančiąsias partijas ir rinkosi tą jų kandidatą, kuris atrodė stipresnis.

Daugiau balsų nei TS-LKD gavo šeši iš septynių Kauno vienmandatininkų konservatorių. Vienintelis Martynas Prevelis 2 procentiniais punktais gavo menkiau nei TS-LKD Šilainiuose. Arvydas Anušauskas Kalniečiuose pelnė net 14,5 procentinio punkto didesnę paramą.

Centro-Žaliakalnio apygardoje ir konservatorius Gabrielius Landsbergis, ir liberalas Simonas Kairys pelnė daugiau balsų, nei gavo jų partijos. „Požiūris į individualų kandidatą gali suveikti šiek tiek kitaip nei į partiją“, – konstatuoja I. Kalpokas.

Gal Kaune nėra daug ryškių kitų partijų atstovų, kurie būtų pajėgūs konkuruoti su konservatorių čia į rinkimų kovą metamais ministrais, kitais žinomais politikais? „Kad būtų galima kur iškelti patrauklų kandidatą, reikia stipraus vietos skyriaus, kuris generuotų stiprius žmones. Kandidato nuleidimas iš kitur nelabai veikia. Tiek vienmandatėse Seimo rinkimuose, tiek ir pastaruosiuose Kauno mero rinkimuose matėme, kad neturint stipraus vietinio skyriaus labai sunku iškelti konkurentišką kandidatą, nes nelabai yra kaip tiems žmonėms tapti atpažįstamiems ir žinomiems, jei Kauno savivaldoje jie silpni, o Seimo rinkimuose Kaune tradiciškai jie nesurenka daug balsų ir vietos politikai neišeina į nacionalinį lygmenį“, – aiškina I. Kalpokas.

Vis dėlto žiūrint į TS-LKD kandidatų rezultatus pirmame ture susidaro įspūdis, kad kauniečiai mėgsta balsuoti už tuos, kuriuos mato tik per televizorių, tačiau kauniečių balsais gavę mandatą paskui ketveriems metams juos užmiršta.

„G. Skaistė bent jau kaunietė, Paulius Lukševičius – Kauno konservatorių lyderis. M. Prevelio pavardė nelabai ką sako. Mano vienmandėje išrinktas G. Landsbergis. Žinoma, truputį keista, bet nesu matęs savo vienmandatininko Kaune susitinkant su savo rinkėjais“, – asmenine patirtimi dalijasi I. Kalpokas.

Žinoma, prieš pat rinkimus visi atkunta. Konservatorių lyderis taip pat pagaliau pasirodė Kaune, čia atidavė savo balsą per išankstinį balsavimą. Kartu su žmona Austėja ir bendražygiais pasivaikščiojo Laisvės alėja, kauniečiams dalijo partijos reklamines skrajutes, tiesa, vienas vaikinas net ir įkalbinėjamas atsisakė ją priimti.

LVŽS triumfavo trumpai

Vis dėlto ir Kauną galima perlaužti į kitą, nekonservatorišką pusę. 2016-aisiais jis buvo praradęs konservatorių tėvonijos titulą: vienmandatėse TS-LKD laimėjo tik vieną mandatą, visi kiti teko LVŽS. Tačiau kituose rinkimuose LVŽS žvaigždė Kaune nusileido – jie negavo nė vieno mandato.

„Anuomet suveikė ir Visvaldo Matijošaičio faktorius, „valstiečiams“ pridėjo balsų ir jo parama. Be to, buvo stipri LVŽS banga visoje Lietuvoje. Šįsyk nė viena partija tokios bangos neturės. Kad ir kaip to tikėjosi socialdemokratai, paveikslas bus šiek tiek sudėtingesnis“, – konstatuoja I. Kalpokas.

Kaune antrame ture konservatoriai gali tikėtis mandatų, nes visose apygardose pirmame ture pirmavo. Tačiau, primena politologas, pergalės tai dar negarantuoja, ypač jei pirmame ture renki tik 17–19 proc., o antrame objektyviai nelabai gali tikėtis, kad ateis daugiau žmonių už tave balsuoti, nebent Liberalų sąjūdžio rinkėjas. Skirtumas tarp TS-LKD ir LSDP kandidatų pirmame ture iš tikrųjų kai kur nedidelis: tarp L. Mažylio ir O. Leiputės Savanorių apygardoje, tarp M. Prevelio ir Lauryno Šedvyčio Šilainiuose – 5 proc., tarp P. Lukševičiaus ir Roberto Kauno Aleksote-Vilijampolėje – 4 proc. Tačiau G. Landsbergis lenkia konkurentą beveik 20 procentinių punktų, G. Skaistė – 17,6 proc., A. Anušauskas – 16 proc.

Pavojus – radikalai

Vis dėlto ar tai, kad skirtingose vienos gatvės pusėse gali būti du skirtingi politiniai pasauliai, nereiškia, kad partijos bendrauja tik su savo elektoratu, žinoma, jei apskritai bendrauja? Pasak I. Kalpoko, yra dalis rinkėjų, į kuriuos galima dėti kiek nori lėšų ir pastangų, bet jie nepereis iš vienos stovyklos į kitą: iš konservatoriškos – į antikonservatorišką ar iš antikonservatoriškos – į konservatorišką. Egzistuoja ilgalaikės tendencijos, kuriose akivaizdžiai matyti demografijos poveikis. Tos grupės, kurios gyvena mažiau pasiturinčiose miesto dalyse, kartais būna užsisukusios pykčio ir nusivylimo rate. Čia išrinkti politikai į juos neinvestuoja pastangų žinodami, kad per vieną kadenciją nuomonės nepakeis, o kitos jiems gali ir nebūti, tad susikoncentruoja į tikslinį savo rinkėją.

Nuomonių skirtumai demokratijai yra gerai. Problemų gali iškilti, jei egzistuojantys skirtumai paskatina radikalių ar kontroversiškų politinių jėgų iškilimą.

Bendra tendencija tokia: Kauno ir Vilniaus miestuose, nepaisant, kad yra tam tikrų „kišenių“, kur žmonės balsuoja kitaip, konservatorių ir liberalų rinkėjų skaičius nusveria. Pavyzdžiui, Drobės apylinkės balsus už R. Žemaitaičio partiją nusvėrė kitoje A. Juozapavičiaus prospekto pusėje balsavę už konservatorius ir Panemunės apygardoje šie laimėjo.

Nuomonių skirtumai demokratijai yra gerai, pabrėžia I. Kalpokas. Žmonės yra skirtingi, jie gyvena skirtingomis socioekonominėmis sąlygomis, jų patirtys ir pažiūros skirtingos, tad natūralu, kad renkasi skirtingas partijas. Tai sveikos demokratijos požymis, kad jie turi ką rinkti pagal savo patirtį ir požiūrį. Žmonės strategiškai ieško, kas jiems geriausiai galėtų atstovauti, renkasi panašius į juos. Tai klasikinis demokratijos požymis.

„Žinoma, problemų gali iškilti, jei egzistuojantys skirtumai paskatina radikalių ar kontroversiškų politinių jėgų iškilimą. Akivaizdi situacija, kai žmonės stipriai nusivylę ir pasiryžę rinktis, jeigu yra pasiūla, radikalus. Susikalbėti su tais žmonėmis gali būti sunku, nes jų nusivylimo istorija ilga, jie objektyviai tampa ar jaučiasi esantys situacijoje, kur vienintelis variantas – radikalios alternatyvos. Tada kyla ir tam tikrų saugumo grėsmių, ypač turint omenyje, kokioje aplinkoje dabar gyvename“, – pabrėžia I. Kalpokas.