„Šiandien mes kovojam su benamyste, kovojame su tuo, kad 40 metų sulaukęs jaunimas dar gyvena su tėvais. Tai yra ne visai normali situacija“, – kalbėjo Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Europos lyderiai skaičiuoja, kad Europoje kas antras jaunuolis nuo 18 iki 35 metų gyvena pas tėvus. Norėtų išsikraustyti, bet negali to padaryti, nes trūksta lėšų.
„Kaip tik kolega suskaičiavo, jeigu namo statybai paimtų 170 tūkstančių paskolą, tai jam reikėtų sumokėti 360 tūkstančių. Tai yra tikrai didžiuliai pinigai, tai yra dvigubai daugiau negu pati paskola. Jaunoms šeimoms, kurios, tik pradėjo dirbti, tokia našta yra labai sunkiai pakeliama. Ir Klaipėdos rajone, ypatingai priemiestinėje teritorijoje, būsto kainos yra pakankamai aukštos ir jau matome, kad vystytojai namų yra pristatę, bet įsigijimas yra sustojęs“, – teigė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pavyzdžiui, Tauragėje yra problema, kad nėra vystoma naujų būstų. Žmonės nori sugrįžti iš užsienio, nori atsikraustyti jauni žmonės, bet jie nori gyventi ir šiuolaikiškame būste ir tai yra problema, nes nėra naujų statybų, nėra būsto plėtros, nėra nuomos rinkos ir tada susiduriame su problemomis“, – šnekėjo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
Dovydas Kaminskas. M. Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Kas yra neįperkamas būstas, kiekviena valstybė turės nuspręsti pati.
Bankininkai skaičiuoja, kad vienas žmogus su paskola gali įpirkti vos 30 kvadratinių metrų butą sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje – apie 33 kvadratinių metrų butą. Paprastai tai vieno ar pusantro kambario butai.
Taigi, neįperkamu būstu bankininkai vadina daugiau nei 150 tūkstančių kainuojantį nekilnojamąjį turtą.
„Kaimuose gyvenamieji būstai yra nebrangūs. Jeigu imsim Krekenavos kraštą ar Geležių, ar Raguvą, tai kainos yra ne tokios, kaip prie Panevėžio arba prie Vilniaus, arba ir Vilniuje. Jos diferencijuotos, bet problema yra. Buvome Europos aljanso posėdyje, tai tą patį kalba ir katalonai iš Ispanijos, tą patį kalba airiai. Būsto įperkamumas, ypač jaunam žmogui, yra sudėtingas“, – tikino buvęs Panevėžio rajono meras, Europos regionų komiteto narys Povilas Žagunis.
„Dėl to jaunos šeimos taip pat žiūri į darbo vietas, žiūri į socialinę, kultūrinę infrastruktūrą ir niekas nenori kurtis labai toli nuo infrastruktūros. Prievarta žmonių neišvarysime“, – teigė B. Markauskas.
Tad merai net patys pasiruošę pasiraitoti rankoves, esą būstus galėtų statyti pačios savivaldybės.
Nijolė Dirginčienė. M. Morkevičiaus/ELTA nuotr.
„Nes dabar mes aprūpiname tuo būstu tiktai socialiai remtinas šeimas, tuos, kurie sunkiai įperka arba negali nusipirkti, bet jaunos šeimos taip pat atsidūrė tokioje pačioje situacijoje. Tai manyčiau, kad tas municipalinis būstas tikrai labai gera idėja“, – kalbėjo N. Dirginčienė.
„Šiuolaikiškus būstus, kad galėtų atsikraustyti jaunos šeimos, jauni žmonės arba žmonės, grįžtantys iš užsienio“, – sakė D. Kaminskas.
Bet kiti kolegos atkerta, kad vietinė valdžia – ne statybininkai.
„Padėti visiems jauniems žmonėm, kurie galbūt norėtų kurtis rajone, būtų labai didelė finansinė našta. Ir ar būtų tokios teisinės galimybės, nes savivaldybė negali teikti kažkokių finansinių paskolų ir greičiausiai taip ir neturėtų būti. Manau, kad jaunos šeimos turėtų gauti lengvatinius kreditus“, – tikino B. Markauskas.
„Lietuvoje yra galimybė jauniems žmonėms įsigyti gaunant paramą. Bet ar ji yra pakankama, ar ji yra adekvati pokyčiams? Manau, kad ne visai“, – sakė P. Žagunis.
Įperkamo būsto planas europiečiams bus pristatytas lyg dovana po eglute, prieš Kalėdas.
(be temos)