Dezinformacijos laidininkai

Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, tarptautinės bendruomenės dėmesį prikaustė agresoriaus veiksmai fronte. Tuo pat metu Kremlius suintensyvino ardomąsias operacijas Vakaruose, siekdamas destabilizuoti ES ir NATO, dezorganizuoti šių organizacijų vidinę vienybę, radikalizuoti tam tikras socialines grupes, daryti įtaką ES ir nacionaliniu lygiu priimamiems Ukrainai svarbiems sprendimams. Kad galėtų vykdyti tokias operacijas, Rusija pasitelkia įtakos agentus, turinčius didelį autoritetą: politikus, kultūros, religijos veikėjus, žurnalistus, mokslininkus.

Remdamiesi atvirais šaltiniais, juose skelbiamais duomenimis, asmenų biografijos faktais, pasisakymais, veikla, Ukrainoje įsikūrusio Gynybos reformų centro analitikai paskelbė išsamią ataskaitą, kurią pavadino iškalbingai: „Žaisliniai kareivėliai: NATO kariuomenės ir žvalgybos karininkai – Rusijos aktyviųjų priemonių dalyviai“. Pavyzdžiai iš Norvegijos, Bulgarijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Čekijos atskleidžia įspūdingą Rusijos siekių destabilizuoti Vakarų demokratijas iš vidaus mastą.

Ypatingą nerimą šio tyrimo ekspertams kelia Rusijos propagandos gebėjimas rasti priėjimą prie asmenų, kurie daugelį metų dirbo su slapta informacija, o dabar savo pastangas skiria naują karą Europoje sukėlusios Rusijos naudai.

Būtent tokių žmonių nuomonė tampa svarbi blogėjant tarptautinei saugumo situacijai, Vakarų visuomenėse augant buvusių kariškių autoritetui, norui matyti juos politikoje. Paradoksas, tačiau dažnas ataskaitoje minimų Kremliaus naratyvus skleidžiančių atsargos karininkų yra padaręs puikią karjerą NATO ar nacionalinėse karinėse struktūrose, o šiandien jų veikla silpnina NATO vienybę.

Tyrime įvardijami pagrindiniai veikėjai, organizacijos, analitiniai centrai ir grupės, susijusios su Kremliaus remiamomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama neigiamai paveikti Vakarų šalių visuomenę. Šių asmenų ir organizacijų ryšiai su Rusija paprastai neviešinami, nes pakenktų įvaizdžiui, sumažintų pasitikėjimą visuomenėje, galėtų tapti oficialių tyrimų, finansinio audito ar net baudžiamojo persekiojimo priežastimi.

Norvegija

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Norvegijos parama Ukrainai išliko viena stipriausių Europoje. 2023 m. šalis įsipareigojo skirti 7 mlrd. JAV dolerių paramos 2023–2027 m. Tačiau, socialinių tyrimų agentūros „Opinion“ duomenimis, norvegai praranda tikėjimą Ukrainos pergale – 2023 m. gegužę ja tikėjo daugiau nei 50 proc. respondentų, o lapkritį – tik 32 proc.

Anot tyrimo autorių, vienas ryškiausių Rusijos įtakos agentų Norvegijoje – Dan-Viggo Bergtunas, buvęs karys ir JT taikos palaikymo misijos Libane dalyvis. 2015–2023 m. jis vadovavo Pasaulinei veteranų federacijai (PVF), o dabar eina jos generalinio sekretoriaus pareigas. PVF, turinti patariamąją funkciją JT ir vienijanti 172 organizacijas iš 121 šalies, vadovaujant D.-V. Bergtunui tapo Kremliaus įrankiu, teigia ataskaitos autoriai.

2019 m. jis lankėsi okupuotame Kryme, aktyviai dalyvavo Rusijos veteranų sąjungos renginiuose, Maskvos invaziją įvardijo konfliktu Ukrainoje. PVF bendradarbiauja su „Kovos brolija“, verbuojančia samdinius kariauti Ukrainoje.

Italija

Italijos parama Ukrainai tapo viena didžiausių staigmenų – šalis tęsia karinę paramą, parlamentas pripažino Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu. Tačiau 2022 m. tik 16 proc. italų manė, kad būtina nubausti Kremlių už agresiją.

Tarp veikėjų, į kuriuos atkreipia dėmesį tyrimo autoriai, – buvęs NATO pajėgų Kosove vadas (2002–2003) generolas Fabio Mini, nuolat atkartojantis Maskvos naratyvus. 2023 m. interviu TASS jis teigė, kad Rusijos neįmanoma išstumti iš užimtų Ukrainos teritorijų. Generolas dalyvauja Pagvošo konferencijos mokslo ir pasaulio klausimais veikloje – platformos, kurią Europos ir Amerikos tyrėjai įvardija kaip priedangą Rusijos slaptųjų tarnybų veiklai.

2009–2015 m. F. Mini kartu su Kremliaus ideologais Aleksandru Duginu ir Sergejumi Baburinu buvo žurnalo „Eurasia“ mokslinio komiteto narys. Žurnalas į Rusijos invaziją reagavo sąmokslo teorijomis, aptardamas tariamą Ukrainos valdymą iš užsienio ir biolaboratorijas.

Kito generolo, Roberto Vannacci, karinėje karjeroje – vadovavimas Italijos kariniam kontingentui Afganistane ir karinio atašė pareigos Rusijoje. Savo knygoje „Aukštyn kojomis apverstas pasaulis“ jis reiškia simpatijas Kremliui ir formuoja Maskvos interesus atitinkančią nuomonę, diskredituoja JAV. Laikraščio „Il Dubbio“ duomenimis, elektroninė knygos versija buvo nupirkta apie 800 tūkst. kartų. Šiandien R. Vannacci – tarp Europos Parlamento (EP) naujokų.

Čekija

Čekijos Respublikos reakcija į Rusijos invaziją Ukrainoje buvo netikėtai stipri. Milošas Zemanas, beveik du prezidentavimo terminus buvęs vienas prorusiškiausių Vakarų politikų, į plataus masto karą sureagavo istorine paralele apie „kovą už Prahą prie Kyjivo“. 2023 m. lapkritį jis pavadino savo draugiškus santykius su Vladimiru Putinu didžiausia klaida.

Čekija suteikė prieglobstį daugiau nei 400 tūkst. Ukrainos pabėgėlių, Ukrainai perdavė milijardinius ginklų paketus. 2023 m. rugpjūtį prezidentas Petras Pavelas oficialiai leido keturiolikai čekų prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovoje prieš Rusiją (realus skaičius, tyrimo autorių teigimu, artimas 150). 2024 m. pradžioje jis užtikrino, kad parama Ukrainai bus tęsiama, pabrėždamas, kad Čekija „gina savo saugumą“. Tiesa, jis pripažino, kad kai kurie Čekijos politikai ir visuomenės segmentai nepritaria tokiai pozicijai.

Čekijoje Rusija veikia keliomis kryptimis: manipuliuojant veteranų organizacijomis, išnaudojant esamas visuomenės fobijas, stiprinant pasitikėjimą ekstremistiniais judėjimais, kuriant alternatyvius istorijos naratyvus, organizuojant provokuojamus viešus renginius.

Vardydami Rusijos įtakos agentus Čekijoje, tyrimo autoriai mini generolą majorą Hyneką Blaško – buvusį EP narį, kuris ne tik aktyviai skleidžia Čekijos pasitraukimo iš ES ir NATO idėjas, bet ir griežtai pasisako prieš karinę pagalbą Ukrainai. H. Blaško turi ryšių su Kremliaus įtaką skleidžiančiu Rusijos baikerių klubu „Naktiniai vilkai“.

Rusija veikia keliomis kryptimis: manipuliuodama veteranų organizacijomis, išnaudodama esamas visuomenės fobijas, kurdama alternatyvius istorijos naratyvus.

Buvęs Čekijos žvalgybos pareigūnas Martinas Kolleris kritikuoja ginklų perdavimą Ukrainai, buvęs Čekijos žvalgybos tarybos sekretoriato vadovas Andoras Šándoras skleidžia prokremlišką naratyvą apie Krymo aneksiją. Buvusio žvalgybininko Jano Schneiderio vadovaujama PRAK reguliariai dalyvauja Aleksandro Dugino vadovaujamo Tarptautinio Eurazijos judėjimo forumuose.

Prancūzija

Prancūzijoje Rusija naudojasi tenykščių karininkų bendruomenės savybėmis. Tyrimo autoriai cituoja Karališkojo jungtinių tarnybų instituto tyrėją, Prancūzijos karinio jūrų laivyno dimisijos viceadmirolą Patricką Chevallereau: kai kurie Prancūzijos karininkai esą labai nori matyti „suverenią Prancūziją“. Tai reiškia transatlantinių asociacijų kritiką ir Rusijos, kaip „civilizacinio sąjungininko“, suvokimą akistatoje su „islamistų grėsme iš Pietų“.

Šį požiūrį patvirtino 2021 m. kreipimasis į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kritikuojant Aljansą, esą „grasinantį suvereniai Prancūzijai“. Kreipimąsi parengė Tarpžinybinis karinis analitinis centras, vienijantis daugiau nei 60 Prancūzijos karininkų.

Ryšių su Rusija turintys atsargos karininkai aktyviai dalyvauja Prancūzijos socialiniame-politiniame gyvenime. Kaip pavyzdį tyrimo autoriai mini Prancūzijos realistinės geopolitikos centrą „Geopragma“, kuriam vadovauja atsargos pulkininkė Caroline Galactéros ir buvęs Prancūzijos gynybos ministerijos Informacijos ir viešųjų reikalų departamento vadovas, Prancūzijos armijos dimisijos generolas Jeanas-Bernard’as Pinatelis.

Centro valdybos nariai turi ne tik profesinių, bet ir verslo ryšių su Rusija, o centro veikloje dalyvauja ir kiti buvę Prancūzijos nacionalinio saugumo ir gynybos sektoriaus darbuotojai. „Geopragma“ užsiima įvairia veikla, įskaitant medžiagos publikavimą, konferencijų rengimą ir vaizdo turinio kūrimą, kuriuo siekiama pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir kaltinti NATO dėl karo. Be to, centras pasisako už Prancūzijos pasitraukimą iš Šiaurės Atlanto aljanso ir Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimą.

Su Rusija J.-B. Pinatelį sieja ir verslas – jo įkurta konsultacinė bendrovė „LP Conseil“ padėjo verslui įsikurti Rusijoje. „Geopragmos“ valdyboje – Emmanuelis Goûtas, buvęs „Russia Today France“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2016 m. Maskvoje gyvenantis E. Goûtas iki 2023 m. dalyvavo įvairiuose verslo projektuose, įskaitant valdančiojo partnerio pareigas dviejose įmonėse – „Starinvestru“ ir „Goût, Sevastianov and Partners“. Be kitos veiklos, E. Goûtas dalyvavo plėtojant Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom“ ryšius Europoje. Centro valdyboje taip pat yra Héléna Perroud, buvusi Prancūzijos instituto Sankt Peterburge direktorė, vėliau irgi pasukusi į verslininkų, norinčių dirbti Rusijoje, konsultavimo sritį.

„Geopragmos“ strateginio planavimo komitetui taip pat priklauso Alainas Juillet, buvęs Išorės saugumo agentūros generalinio direktorato vadovas ir Ekonominio žvalgybos akademijos garbės prezidentas. Nuo 2020 m. A. Juillet „Russia Today“ veda laidą, skirtą saugumui ir geopolitikai.

Be šių asmenų, kurie yra „Geopragmos“ valdymo organų ir padalinių nariai, centro veikloje dalyvauja ir kiti buvę Prancūzijos nacionalinio saugumo ir gynybos sektoriaus atstovai. Dažnai šie karininkai laikosi antiamerikietiškų pažiūrų ir naudojasi „Geopragmos“ projektais NATO ir ypač Jungtinėms Valstijoms diskredituoti.

Generolas Grégoire Diamantidi eina daugiau nei 60-ies Prancūzijos atsargos karininkų vienijančio Tarpžinybinio karinio analitinio centro sekretoriaus pareigas. Centro veiklą, ypač nukreiptą prieš NATO, nušviečia Prancūzijos ir Rusijos instituto žurnalas „Methode“, kurio vyriausioji redaktorė yra Rusijos pilietė Yelena Sydorova.

Uždraudus Kremliaus propagandos kanalus, atsirado platforma „Omerta Media“, kurios įkūrėjas Charles d’Anjou turi ryšių su Rusijos gynybos žvalgyba. Platformoje aktyviai dalyvauja buvęs Prancūzijos vidaus žvalgybos direkcijos vadovas Bernard’as Squarcini.

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą nepadarė įtakos C. Galacteros, J.-B. Pinatelio, A. Juillet ryšiams – jie tęsė veiklą Prancūzų ir rusų dialogo asociacijoje. 2004 m., globojant Vladimirui Putinui ir Jaques’ui Chiracui, įkurtai organizacijai šiandien vadovauja oligarchas, KGB generolas Vladimiras Jakuninas. 2022–2023 m. asociacija organizavo konferencijas, skirtas Rusijos agresijai pateisinti.

Bulgarija

Rusijai pradėjus naują karo su Ukraina etapą, laikraščio „Die Welt“ teigimu, Bulgarija tapo didžiausia nebylia ginklų tiekėja Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau apklausa, kurią atliko Globalios analitikos institutas, rodo, kad, kitaip nei kitose Europos šalyse, Rusijos agresija nepadidino NATO palaikymo ar sąjungos teikiamos saugumo naudos suvokimo Bulgarijos visuomenėje. Tik 53,4 proc. respondentų mano, kad narystė Aljanse sumažina užsienio puolimo tikimybę, 44 proc. yra įsitikinę, kad šalis turėtų ginti savo sąjungininkus puolimo atveju. Abu rodikliai – vieni žemiausių tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Eurobarometro duomenimis, parama karinės pagalbos teikimui Ukrainai Bulgarijoje buvo žemiausia visoje Europoje – 30 proc. 2023 m. gruodį.

Tyrimo autorių manymu, tai, be kita ko, sistemingo įvairių organizacijų ir asmenų, turinčių ryšių su Rusija, poveikio Bulgarijos visuomenei rezultatas. Šis poveikis remiasi kultūrinio ir vertybinio artumo iškraipymu, dvišalių sovietų ir bulgarų, rusų ir bulgarų santykių istorijos iškraipymu ir Rusijos pozicionavimu kaip „pagrindinės strateginės partnerės“. Šiuo metu 25 proc. Bulgarijos piliečių laiko Rusiją tokia strategine partnere, o JAV taip vertina tik 19,9 proc.

Bulgarijai 26 puslapius skyrę ekspertai mini Bulgarijos atsargos karininkų ir puskarininkių sąjungą RONU. Tai didžiausia šalyje karinė-patriotinė organizacija, vienijanti penkiolika kitų Bulgarijos karininkų asociacijų, buvusių nacionalinio saugumo ir gynybos struktūrų darbuotojų ir kovotojų. Jos narių skaičius viršija 20 tūkst. RONU yra oficiali Tarptautinės generolų, admirolų ir atsargos karininkų konfederacijos, kuriai vadovauja Rusijos visuomeninių rūmų narys Aleksandras Kanšinas, narė. Šios tarptautinės organizacijos viceprezidentas – Zlatanas Stoikovas, buvęs Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas ir dabartinis RONU vadovas.

Antra pagal dydį organizacija Bulgarijoje, vienijanti atsargos karininkus ir buvusius nacionalinio saugumo sektoriaus darbuotojus, palaikanti ryšius su Rusija, – Pilietinių organizacijų saugumai ir gynybai konfederacija CSDPO. Tarp 29 jos narių – ir Rusijos Federacijos generalinio štabo akademijos absolventų asociacija, Bulgarijos žvalgybos biuras ir NATO gynybos koledžo Romoje alumnų asociacija.

Tyrimo autoriai pabrėžia abiejų organizacijų ryšius su Bulgarijos rusofilų nacionaliniu judėjimu ir politine partija „Rusofilai už tėvynės atgimimą“. Šių organizacijų lyderis Nikolajus Malinovas Bulgarijos prokuratūros buvo oficialiai apkaltintas šnipinėjimu Rusijos Federacijos naudai. Tyrimo duomenimis, N. Malinovas bendradarbiavo su buvusiu Rusijos strateginių tyrimų instituto direktoriumi, Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnybos generolu leitenantu Leonidu Rešetnikovu ir Rusijos oligarchu Konstantinu Malofejevu, siekdamas „sukurti sąlygas Bulgarijai perorientuoti nuo Vakarų krypties į Rusiją“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tiek RONU, tiek CSDPO kartu su susijusiais karininkais ir pavieniais nariais aktyviai dalyvauja veikloje, atitinkančioje Rusijos Vyriausybės interesus. Ypatingą dėmesį tyrimo ekspertai atkreipia į pernai gegužę įkurtą judėjimą „Kariai už taiką ir nacionalinį suverenitetą“. Jo pagrindinis reikalavimas – Bulgarijos neutralumas Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu. Pagrindinė šios iniciatyvos auditorija – aktyvūs ir atsargos Bulgarijos kariai ir karininkai.

Tyrimo autoriai cituoja Jungtinės Karalystės Karališkojo gynybos studijų instituto RUSI ataskaitą, skirtą Kremliaus nekonvenciniam karui už Ukrainos ribų, kurioje kalbama apie Rusijos žvalgybos tarnybų siekį identifikuoti priešo pažeidžiamumą ir panaudoti jį vykdant savas įtakos operacijas.

Bulgarijos gynybos ministerijos atliktas tyrimas rodo Rusijos ruporų skleidžiamos klaidinančio pacifizmo idėjos efektyvumą. Pasak Bulgarijos gynybos ministro Todoro Tagarevo, 2023 m. lapkritį 35 proc. sumažėjo prašymų priimti į karines akademijas ir 45 proc. sumažėjo kariūnų skaičius. Ministras šiuos skaičius sieja su dezinformacijos skleidimu Bulgarijos visuomenėje apie tariamą grėsmę, kurią kelia Bulgarijos dalyvavimas kare dėl jos karinės pagalbos Ukrainai, ir narystės NATO.

Vokietija

Vokietijos saugumo sistema susiduria su rimtomis problemomis – federalinėms žvalgybos tarnyboms trūksta per 1 800 darbuotojų, todėl, atrenkant kandidatus, jie per menkai patikrinami. Apie tai byloja ir keli rimti pastarųjų metų skandalai: Ralphas Werneris Gelertas ir pulkininkas Carstenas Linke kaltinami šnipinėjimu Rusijai, įtariama, kad buvo perduoti IRIS-T ir HIMARS sistemų duomenys. Parama prorusiškai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) netrukdė C. Linke’ei dirbti tokioje įstaigoje.

Buvusių Bundesvero specialiųjų pajėgų narių pavardžių rasime ir garsiausioje nepavykusio perversmo byloje. Pernai gruodį buvo suimti 25 teroristinės grupės „Patriotische Union“ nariai, planavę nušalinti demokratines institucijas ir atkurti monarchiją.

Vienas iš sulaikytųjų bandė susisiekti su Rusijos Vyriausybės atstovais aptarti planus pulti Vokietijos valdžios institucijas. Nors Rusija neigė savo dalyvavimą, atsargos pulkininkas Maximilianas Ederis prieš suėmimą vadino Rusijos agresiją prieš Ukrainą „vaikų išlaisvinimu iš biolaboratorijų“, kartodamas Kremliaus propagandą ir QAnon grupuotės skleidžiamą sąmokslo teoriją.

Generolas Haraldas Kujatas, buvęs Bundesvero generalinio štabo viršininkas, NATO ir Rusijos tarybos pirmininkas, 2016 m. dalyvavo instituto „Civilizacijų dialogas“, įkurto buvusio KGB žvalgybos karininko Vladimiro Jakunino, atidaryme Berlyne. Institutas buvo vadinamas pagrindiniu Kremliaus propagandos fabriku Vakaruose. H. Kujatas viešai neigė Ukrainos ir Gruzijos narystės NATO svarbą, pripažino Rusijos teisę lemti Ukrainos euroatlantinę ateitį, nuolat ragino vengti tiekti ginklus Ukrainai, siūlo Ukrainai rinktis nuolatinį neutralų statusą, o dėl užimtų teritorijų – derėtis.

Brigados generolas Erichas Vadas – buvęs kanclerės Angelos Merkel karinis patarėjas (2006–2013) aktyviai dalyvavo kampanijose prieš sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, aiškina, kad Ukraina negali efektyviai naudoti Vokietijos technikos, karą Ukrainoje vadino vienu iš Vakarų inicijuotų karų. E. Vadas turėjo ryšių su skandalinguoju Janu Maršáleku – bankrutavusio startuolio „Wirecard“ vadovu, kuris, kaip įtariama, buvo Rusijos agentas ir šiuo metu slapstosi Maskvoje, saugomas FSB.

Maskvai palankių karininkų balsų girdėti ir partijoje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Geroldas Ottenas teigia, kad Kyjivas neturi galimybių laimėti, atsargos pulkininkas leitenantas Dietmaras Friedhoffas lankėsi aneksuotame Kryme Kremliaus lėšomis, Bundestago gynybos komiteto narys, Karinio jūrų laivyno atsargos karininkas Janas Ralfas Nolte nuolat kritikuoja Vokietijos ginklų tiekimą Ukrainai, gina Rusijos teisę pristatyti savo poziciją Vakarų auditorijai.

Ispanija

Ispanijos situaciją šia prasme komplikuoja tai, kad šalies ginkluotosios pajėgos turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą tarp valstybės institucijų.

Siekdamos padaryti įtaką Ispanijos visuomenei ir sprendimų priėmėjams, Rusijos slaptosios tarnybos naudoja įvairias taktikas, įskaitant paramą tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politinėms partijoms, o buvusius kariškius paverčia minkštosios galios įrankiais. Tyrimo autoriai pastebi, kad Ispanijoje yra sukurtas platus tinklas organizacijų ir platformų, kurios koordinuotai veikia įvairiais lygiais – nuo politinio iki informacinio. Palankią ideologinę dirvą sukuria istorinis kontekstas, susijęs su 1936–1939 m. pilietiniu karu, kai sovietai rėmė respublikonus, o nacionalistus vedė Franco.

Kairiųjų partijos „Podemos“, kaltinamos gaunant finansavimą iš Rusijos, įkūrėjas Pablo Iglesiasas reguliariai bendrauja su „Russia Today“, „Sputnik“ auditorija. Partijos, kuri sistemingai priešinasi sankcijoms Rusijai ir ginklų tiekimui Ukrainai, veikloje dalyvauja aukšto rango atsargos karininkai, pvz., buvęs Gynybos ministerijos Generalinio štabo viršininkas, oro pajėgų generolas José Julio Rodríguezas Fernándezas.

Dešiniųjų partija „Vox“ turi netiesioginių ryšių su Rusija per organizacijas, siejamas su Rusijos oligarchu Konstantinu Malofejevu. Partijos lyderis Santiago Abascalas viešai išreiškė simpatiją V. Putino veiksmams, siekia „ES sutarties peržiūrėjimo“ ir „Europos šalių suvereniteto atkūrimo“. „Vox“ gretose – daug atsargos karininkų, įskaitant buvusį sausumos pajėgų štabo viršininką generolą Fulgencio Collą Bucherį, buvusį JT misijos Libane vadą generolą majorą Alberto Asartą Cuevasą, Ispanijos oro pajėgų doktrinos bendraautorį generolą leitenantą Manuelį Mestre Bareą.

Kenkėjiškas idėjas skleidžia žiniasklaidos platformos: „Rebelion“ (4.5 mln. lankytojų per mėnesį), Geoestrategia.es, „Russia Today“ ir „Sputnik“ ispanų kalba, analitiniai centrai: Ispanijos geopolitikos institutas, palaikantis ryšius su A. Duginu ir jo „Rusų pasaulio“ ideologija, „Katehon“, Geopolitica.ru.

Graikija

2023 m. Graikija sutiko teikti politinę ir finansinę paramą Ukrainai, tačiau tik 30 proc. graikų palaiko karinę pagalbą. Tarp tyrime minimų veikėjų – atsargos generolas leitenantas Pavlos Christou – Graikų-rusų asociacijos generalinis sekretorius ir Helėnų Krymo draugų klubo prezidentas, kurie aktyviai palaiko Rusijos poziciją.

Buvęs gynybos ministras Panos Kammenos palaiko ryšius su Rusijos oligarchais ir žvalgybos tarnybomis. Šalyje veikia televizija „Hellas Net“, susijusi su Rusijos oligarcho Konstantino Malofejevo „Tsargrad TV“, o Ivanas Savvidi valdo „Open TV“ kanalą.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Rusijos įtakos tinklas Europoje remiasi kruopščiai koordinuota strategija, apimančia politinę, ekonominę, kultūrinę ir informacinę dimensijas. Ypač pavojinga, kad šiam tinklui talkina buvę aukšto rango NATO karininkai, turintys prieigą prie svarbios informacijos ir galintys daryti įtaką visuomenės nuomonei.