Daugiau apie tai kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
– Ką reiškia ekonomine prasme toks praradimas Lietuvai? Kaip jūs sutikote penktadienio ryto žinią?
– Man buvo šokas, jeigu diskutuotume netiesioginiame eteryje, ko gero, žodynas būtų kitoks. Tai yra mažiausiai 500 mln. mokesčių, kurie galėjo būti sumokėti į biudžetą. Pavyzdžiui, kad suprastų paprastas žmogus, vien tik šio fabriko buvimas galėtų sumažinti, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį 2 procentais. Kai diskutuojame apie tai, kad keisti mokesčius, apmokestinti didesnes pajamas gaunančius ar keisti PVM, vien tokio fabriko atsiradimas arba jo nebuvimas turi tokią milžinišką įtaką. Kitas dalykas, pagrindinis dalykas yra šalies saugumas. Jeigu pas mus būtų gaminami lustai, kurie yra reikalingi visam pasauliui, netgi ir agresorius pagalvotų, ar jam verta lįsti prie tokių objektų, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Net Ukrainoje, pavyzdžiui, kariaujama be taisyklių, bet atominės elektrinės yra su didesnėmis diskusijomis apeinamos. Čia yra tokio dydžio projektas, kuris Lietuvai yra labai svarbus. Kitas dalykas, suvokime, 6000 darbo vietų ir jeigu teisingai pagrindinis akcininkas pasakė, vidutinis atlyginimas 10 tūkst. eurų. Suvokime, kiek dar papildomai darbo vietų tai sukurtų, kai tie žmonės, gaudami tokį atlyginimą, gyvenantys Lietuvoje, pradėtų leisti tuos pinigus. Jie eitų į kavines, užsakytų paslaugas, pirktų prekes. Lygiai taip pat kaip Molėtuose, ta pati „Teltonika“, vos įkėlus kelis šimtus darbo vietų, atgaivino miestą, kuriame buvo pastatytas naujas daugiabutis po 30 metų, niekada nebuvo pastatytas nepriklausomoje Lietuvoje tas naujas daugiabutis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tai rodo, kad Lietuva yra nepasiruošusi dideliems projektams?
– Pirmas dalykas, ką reikia akcentuoti, kad šioje istorijoje negalime nukrypti į sakymus, kad „stabdo biurokratija“, „Lietuva nepasiruošusi projektams“. Turime išsiaiškinti mūsų herojus, kurie yra Lietuvoje, konkrečius žmones, kurie stabdė šį projektą. Manau, kad žurnalistai gali tai puikiai išsiaiškinti, nes tai yra surandami dokumentai.
Josvydo Elinsko/ELTA nuotr.
– Net neabejoju, kad bus aiškinamasi.
– Tai turi būti išaiškinta, nes jeigu mes nuleisime į biurokratiją ar „Lietuva negali, nepasiruošusi“. Lietuva pasiruošusi, parengė projektą, Lietuvos investuotojai, konkretūs žmonės yra pasiruošę. Reiškiasi, kad yra konkretus žmogus ar žmonės, kurie stabdo, tada klausimas, kodėl jie stabdo, galbūt yra kažkokios intencijos tą daryti. Čia turime išnešti ir tiesiai šviesiai pasakyti, kas dėl to kaltas.
Lietuva yra pasirengusi, bet turime išvėdinti visą šią situaciją tam, kad neatrodytume kaip negalintys vykdyti projektų. Jeigu svajojame apie dideles įmones, šio projekto žlugimas nubrauks visas intencijas.
– Kodėl šaliai, net ne konkrečiai Lietuvai, yra reikalingos didelės įmonės?
– Dėl to, kad turėtume aukštas pajamas ir turtingus žmones. Kalbu plačiąja prasme. Jeigu 6000 žmonių uždirbtų po 10 tūkst. eurų, būtų turtingi žmonės virš vidutinės klasės, jie sukurtų papildomas paskatas.
Temą tęsė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
– Kaip jūs vertinate pasirodžiusią informaciją? Prarandama 3,5 mlrd. eurų investicijų ir net 6000 gerai apmokamų darbo vietų.
– Pirmoji reakcija buvo tokia, kad galvojau, jog kažkoks melas, melagiena vaikšto. Iš tikrųjų yra šokas ir didžiulis skandalas, didžiulis nuostolis Lietuvos ekonominiam investiciniam klimatui, nes Lietuva žinoma kaip palanki investicijoms šalis. Labai nustebino, nežinau detalių, projektas didžiulis. Mano žiniomis, buvo žmonių, kurie vedė už rankos tą projektą ir naikino įgyvendinimo kliūtis, bandė padėti. Reikia iki galo išsiaiškinti, kas atsitiko.
– Ar yra taip, kad kažkokios biurokratinės kliūtys gali numarinti net patį geriausią projektą? Pasak pono Paukščio, būtent taip ir atsitiko. Kiek investuotojai su tomis biurokratinėmis kliūtimis iš tikrųjų susiduria?
Čia turime išnešti ir tiesiai šviesiai pasakyti, kas dėl to kaltas.
– Visi visada susiduria, tas pats žemės paskirties keitimas, kiek kartų teikta pasiūlymų ir kritikos kaip padaryti tai aiškiau, paprasčiau ir greičiau, kam apskritai skirtingos tos paskirtys numatytos. Yra daug tų dalykų, kurie iš tikrųjų per kliūtis yra stabdomi. Aš norėčiau dabar šiuo atveju išgirsti oficialios valdžios paaiškinimą. Mes dabar galime burti, kalbėti, ką reikėtų daryti, bet galbūt gali atsakyti vienas ar kitas ministras kaip yra iš tikrųjų.
– Buvo sakoma, kad bus uždegtas „žalias koridorius“ investicijoms. To „žalio koridoriaus“ mes nematome ir matome panašesnį koridorių, kada vieni į kitus rodo pirštais. Jau penktadienio rytą sureagavo „Litgrid“, kurie pasakė, kad viską suderino, tik beliko suderinti su „Via Lietuva“, o esą „Via Lietuva“, pasak Paukščio, šį projektą yra užblokavę ir negali atsitiesti tam tikros galios elektros. Šiame koridoriuje, kai vieni į kitus rodo pirštais, kokią žinią tai neša kitiems investuotojams?
Andriaus Ufarto/ELTA nuotr.
– Labai prastą. Mes tą „žaliąjį koridorių“ apdovanojome kaip vieną iš investicinių klimato teigiamą pakeitimą. Pasirodo, tas „žalias koridorius“ nieko nereiškia, jeigu atsiranda gerų biurokratų tame tarpe. Apie valstybės sektoriaus valdymą investuotojai pasisako visą laiką, dėl to teikiama daug pasiūlymų, kaip stiprinti viešąjį sektorių ir jo valdymą, mažinti biurokratiją. Čia reikia rimtų sprendimų ir džiugu girdėti, kad potencialus ekonomikos ministras ruošiasi gelbėti projektą.
– Čia irgi klausimas. Sako, kad gelbėsime, bet busimas premjeras irgi užsiminė, kad bandys kažkaip sureguliuoti, jog visa tai tęstųsi. Kyla klausimas, tai yra Taivano lustų gamykla, o mūsų būsimas premjeras sako, kad gerins santykius su Kinija. Ar čia neatsiras kažkokių priešpriešų?
– Pasakė, dar nieko neįvyko, nežinau.
– Kodėl šaliai, net ne konkrečiai Lietuvai, yra reikalingos didelės įmonės?
– Didelės investicijos skatina ir smulkaus verslo augimą. Kaip ir minėjo Marius, aplink kiekvieną didelę investiciją kuriasi mažesnės paslaugos, prekyba ir mokami atlyginimai. Ekonomikai tai yra labai svarbu.
(be temos)