Prisidėti gali kiekvienas

Beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad nacionalinis saugumas ir gynyba šiuo metu turi būti svarbiausias mūsų politikų prioritetas, o kiek daugiau nei pusė sutinka, kad gynybai skirtume 4 proc. BVP (dabar – 3,2 proc.) ir kad tam reikėtų pasiskolinti, rodo iniciatyvos „4 procentai“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ spalį atlikta apklausa. Kodėl, suvokdami, kad mūsų saugumas – šiandien prioritetas, palyginti nedaug savanoriškai finansiškai prisidedame prie šalies gynybos?

Žinoma, papildoma savanoriška visuomenės finansinė parama, palyginti su milijardais, kurių reikia mūsų saugumui užtikrinti, tik labai maža dalelė. Antra vertus, ir tie apie 2,5 mlrd. eurų per metus, kuriuos šiuo metu Lietuva skiria gynybai, yra ne kieno kito, o visų piliečių, t. y. mokesčių mokėtojų. Vis dėlto matydami neįtikėtiną žmonių dosnumą per įvairias akcijas gal galėtume daugiau prisidėti ir prie savo saugumo didinimo.

Būdų tai padaryti vis daugėja. Pavieniai žmonės įvairioms krašto apsaugos sistemos institucijoms gali pervesti norimą pinigų sumą, taip pat kasmet skirti iki 1,2 proc. savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Juridiniai asmenys su krašto apsaugos institucijomis gali pasirašyti rėmimo sutartį. Tačiau paklausta, kiek tokių sutarčių sudaryta, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sakė šiuo metu jų neturinti.

Naujausias būdas prisidėti prie valstybės gynybos – šiemet įsteigtas Valstybės gynybos fondas, skirtas papildomam prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių finansavimui – ginkluotei, technikai ir amunicijai įsigyti, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingai infrastruktūrai kurti ir kitoms būtinoms reikmėms.

Fondas pildysis ne tik iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš bankų solidarumo įnašo, dalies pelno, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčių. Prie jo savanoriškai gali prisidėti kiekvienas – pavieniai žmonės, verslas, kitos organizacijos, skirdamos savanorišką įmoką. Prisidėti galima ir kitu būdu – paskolinti valstybei įsigyjant gynybos obligacijų.

Idėja: D. Šakalienė siūlo turėti apčiuopiamą tikslą, pavyzdžiui, surinkti 30 mln. eurų 1 tūkst. karių moderniai ekipuotei ir ginkluotei – 10 eurų nuo kiekvieno Lietuvos piliečio, gyvenančio Lietuvoje ar užsienyje. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Verslo iniciatyvos

Žinoma, pavieniai asmenys negali prisidėti tiek, kiek verslas. Be kita ko, verslas ir taip krašto apsaugą rems papildomai, nes priimant Valstybės gynybos fondo įstatymą jam padidinti mokesčiai. Vis dėlto verslas ir buvo gynybos fondo iniciatorius, jis iškėlė ir iniciatyvą „4 procentai“, ragindamas tokią BVP dalį skirti Lietuvos gynybai.

„Būdami Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ nariai, esame prisijungę prie iniciatyvos „4 procentai“. Džiugu, kad ši iniciatyva jau vienija per 80 sėkmingų ir įtakingų verslų, prekių ženklų ir asociacijų, o siekius didinti finansavimą gynybai palaiko ir Lietuvos žmonės“, – sako bendrovės „Tesonet Global“ bendrakūrėjis Tomas Okmanas. Jam ir kitam šios bendrovės bendrakūrėjui Eimantui Sabaliauskui praėjusį šeštadienį įteiktas nacionalinio mecenato ženklas už 1 220 500 eurų paramą Ukrainai ir jai nuolat padedančiai viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“.

T. Okmanas sako: „Neatmetame galimybių paremti ar finansuoti pavienes iniciatyvas, tačiau matydami geopolitinę realybę esame įsitikinę, kad efektyviausia ir apčiuopiama pagalba Lietuvos gynybai pasiekiama tik sutelkus visuomenę ir pilietiškai nusiteikusius verslus. Laikomės nuomonės, kad krašto gynybos finansavimas turėtų būti ne impulsyvus, o nuoseklus, remtis ilgalaike strategija ir atitikti aukštus skaidrumo ir atvirumo visuomenei standartus. Jei tokius standartus atitinkančių iniciatyvų būtų – kaip ir visuomet, ieškotume būdų, kaip galėtume prisidėti.“

Nuo 5 eurų

Milijonus kilniam tikslui galima surinkti ir prisidėjus vos keliais eurais, jei aukotojų daug. Štai surengus akciją „Radarom!“ per kelias savaites saugaus kario paketams Ukrainos kovotojams paaukota per 8 mln. eurų. Žinoma, negalima ir nereikia lyginti su pagalba Ukrainai, nes ten vyksta karas, pagalba gyvybiškai reikalinga. Vis dėlto, gal daugiau paaukotume ir mūsų gynybai, jei būtų daugiau informacijos, patrauklių akcijų ar konkretesnio objekto aukoti, nei tiesiog kariuomenei, gynybai.

Spalio 1-ąją startavo galimybė kiekvienam – gyventojams, verslui ir organizacijoms – prisidėti prie Gynybos fondo skiriant vienkartinę savanorišką įmoką ar periodinį mokėjimą, kas mėnesį iš banko sąskaitos pervedant sutartą sumą.

Ji gali prasidėti nuo 5 eurų. Tačiau jei nors tiek kasmet pervestų dauguma iš apie 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų, o galintys ir daugiau, susidarytų nemaža suma. KAM skelbė, kad per pirmas pusantros paros į fondą 205 asmenys jau buvo pervedę per 6,7 tūkst. eurų, vadinasi, vidutiniškai kiekvienas maždaug po 33 eurus. Praėjus trims savaitėms nuo jo veikimo pradžios, suma siekė per 30,4 tūkst.

Jei būtų išlaikytas toks tempas kaip pirmomis dienomis, dabar jau būtų kokie 225 tūkst. eurų, bet, šio antradienio duomenimis, per daugiau nei pusantro mėnesio pervesta 48,4 tūkst. eurų.

Ne tik skolina

Nuo spalio 10 d. prie šalies gynybos finansavimo galima prisidėti ir kitu būdu – paskolinti valstybei, įsigyjant gynybos obligacijų. Finansų ministerija (FM) pirmąsias dvi jų emisijas per bankus „Swedbank“ ir SEB platino spalio 10–28 ir lapkričio 4–18 d., o gruodžio 2–16 d. bus trečia.

Žmonės, verslas ir kitos organizacijos, skelbiamais naujausiais lapkričio 11 d. duomenimis, tam skyrė 8 995 500 eurų. Didžiąją dalį sutarčių sudarė fiziniai asmenys. Nors tai paskolinta suma, kurią valstybė po metų turės grąžinti su 2 proc. palūkanomis, bet, galima sakyti, dalis jos – taip pat savanoriškas įnašas, mat kai kurie bankai metinių palūkanų moka ir per 3 proc., tad dalį galimų gauti palūkanų tiesiog aukoji gynybai stiprinti.

„Įprastinių Vyriausybės obligacijų išperkama maždaug už 200 mln. eurų per metus, šių obligacijų pirkimo tempas akivaizdžiai rodo, kad rezultatai nebus net panašiai geri. Susidaro įspūdis, kad buvo siekiama gynybos obligacijų nesėkmės – nuo pat pradžių ši socialdemokratų idėja buvo atmetama ar menkinama, o kai ėmė aiškėti, kad ją remia įvairios politinės jėgos ir visuomenė, ji išleista nelogiškomis sąlygomis: kone 50 proc. mažesnėmis palūkanomis nei įprastiniai valstybės taupymo lakštai ir dar su papildomu apmokestinimu įsigijus gynybos obligacijų už didesnę sumą. Žinutė, kuri siunčiama, – jų pirkti neverta“, – mano realiausia socialdemokratų kandidate į krašto apsaugos ministres naujojoje Vyriausybėje laikoma Seimo narė Dovilė Šakalienė, praėjusias dvi kadencijas dirbusi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Ji piktinasi: nors buvę valdantieji visuomet akcentavo, kad gynyba jiems yra prioritetas, tačiau šie ir kiti FM sprendimai, deja, rodo priešingai.

D. Šakalienė primena socialdemokratų siūlymą, kad viena iš opcijų būtų išplatinti dvi emisijas – beprocentę ypač patriotiškiems piliečiams ir su rinkos lygio palūkanomis, be abejo, tai palydint aktyvia informacine kampanija, įtraukiant nuomonės lyderius.

„Skolinimosi vidaus rinkoje galimybės tikrai gali būti išnaudotos žymiai efektyviau, tikiuosi, galėsime tai padaryti“, – sako naujos kadencijos valdančiųjų atstovė.

Faktas: gynybos finansavimas turėtų būti ne impulsyvus, o remtis ilgalaike strategija, atitikti aukštus skaidrumo ir atvirumo visuomenei standartus. / R. Riabovo / BNS nuotr.

GPM skiriame kitiems

Dar viena galimybe, kuri nieko papildomai nekainuoja, – skirti krašto apsaugos institucijoms 1,2 proc. savo sumokėto GPM – naudojasi palyginti nedaug piliečių. Kaip skelbė Valstybinė mokesčių inspekcija, iš pernai sumokėto GPM įvairioms organizacijoms piliečiai skyrė apie 31,1 mln. eurų, t. y. 2 mln. eurų daugiau nei prieš metus.

Krašto apsaugos institucijoms teko 268 tūkst. eurų. Didžioji jų dalis buvo skirta Lietuvos kariuomenei. Palyginkime: daugiausia paramos iš pernai sumokėto GPM – apie 2,14 mln. eurų – gyventojai skyrė paramą Ukrainai renkančiai viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“, per 670 tūkst. – labdaros fondui „Mamų unija“, per 622 tūkst. – Rimanto Kaukėno paramos grupei.

Palyginti su kitais gavėjais, Lietuvos kariuomenė sulaukė kiek daugiau nei viešoji įstaiga „SOS gyvūnai“ (218 tūkst.), o palyginti su partijomis (joms galima skirti perpus mažiau – iki 0,6 proc. sumokėto GPM), panašiai savo biudžetą papildė į Seimą net neišrinkta Laisvės partija (253 tūkst. eurų).

Žinoma, jokiu būdu nereikia priešpriešinti paramos kariaujančiai Ukrainai ar labdaros kitus gerus darbus darančioms organizacijoms. Tik klausimas, kodėl palyginti nedaug skiriame mūsų kariuomenei.

„Į tą patį resursą nukreipiame vis augantį skaičių paramos gavėjų – ugdymo įstaigas, nevyriausybines, kitas organizacijas. Kodėl žmogus turėtų skirti šiuos pinigus ne savo vaiko darželiui ar gyvūnų globos organizacijai, o abstrakčiai – kuriai nors gynybos institucijai? Gyventojai skiria įstaigoms, su kuriomis tiesiogiai susiduria, tad reikia kalbėtis su žmonėmis akcentuojant gynybos prioritetą. Tačiau turime realiai įvertinti, kad konkurencijos tarp mokyklos ir gynybos sukūrimas nėra konstruktyvus. Tad čia realus rezervas yra tie gyventojai, kurie iki šiol neskyrė GPM niekam arba jų situacija pakito ir šiuo metu nebeaukoja kam nors kitam“, – D. Šakalienė mano, kad šiuos žmones galėtų paskatinti aukoti tikslinė kampanija.

Daugiau konkretumo

Lietuvos žmonės vis dažniau parodo esantys jautrūs kito nelaimei, mokantys susitelkti kokiam nors projektui ar idėjai įgyvendinti. Kartais užtenka paraginti aukoti paaiškinus, kodėl to reikia ir kaip galima prisidėti prie bendro tikslo.

„Akivaizdu, kad būtina informacinė kampanija, kuri paskatintų visuomenės aktyvumą ir savanorišką finansinės paramos mūsų valstybės gynybai skyrimą. Kai turėsime ką nors panašaus kaip akcija „Radarom!“, kuri intensyviai truks ištisas savaites, su viešais renginiais, su visuomenės nuomonės lyderių įsitraukimu, noru prisidėti, tuomet matysime pokyčių“, – mano D. Šakalienė.

Kai valstybės gynybos paramai turėsime ką nors panašaus kaip akcija „Radarom!“, tuomet ir pamatysime pokyčius.

Ji mini ir kitus aspektus, visų pirma, paramos konkretumą. Žmonės nori labai tiksliai žinoti, kam jie aukoja, kodėl to reikia, kaip tai prisidės prie mūsų saugumo, kaip bus panaudota: „Kurti diviziją yra ypač svarbu ir labai brangu, bet tai pernelyg abstraktu vidutiniam aukotojui. Mes turime labai daug konkrečių poreikių su realesnėmis aukojimui sumomis, arčiau žmonių esančiais tikslais.“

Pavyzdžiui, aprūpinkime

1 tūkst. karių modernia ekipuote ir ginkluote. Toks aprūpinimas kariui kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų. „Galėtume turėti apčiuopiamą tikslą surinkti 30 mln. eurų. 10 eurų nuo kiekvieno Lietuvos piliečio, gyvenančio Lietuvoje ar užsienyje. Visuomenė žinotų, kaip ji konkrečiai prisidėjo prie konkrečių karių saugumo ir efektyvumo mūšio lauke. Turėtume paramos matavimo vienetų, t. y. kiek karių aprūpinome. Mūsų ginkluotosios pajėgos yra tokio dydžio, kad kiekvienas karys yra ypač svarbus, turime jį maksimaliai įgalinti ir apsaugoti“, – siūlo D. Šakalienė. Pasak jos, tai tik vienas pavyzdžių, o įtraukus komunikacijos ekspertus galima surasti geriausių variantų, kaip pakviesti žmones prisidėti.

Socialdemokratės įsitikinimu, trečias dėmuo, kas galėtų paskatinti savanoriškai remti mūsų gynėjus, – motyvacija. „Grėsmės artumo suvokimas, nesukeliant panikos, – nelengva užduotis, tačiau turėsime tai padaryti. Manau, Suomija yra geras pavyzdys. Žmonės ten suvokia, kaip arti yra grėsmė, tačiau veikia labai aktyviai ir žinodami, kad imasi absoliučiai visų saugumui būtinų priemonių, bet gyvena be panikos. Tad aktyvesnis visuomenės įtraukimas ir atviras pokalbis, kodėl ir ką privalome padaryti, būtų vienas iš motyvacijos aukoti stiprinimo būdų“, – pabrėžia parlamentarė.

Vis dėlto, pasak jos, esmė, matyt, kad vis dar apsimetame, jog tai ne visai mus liečia ir galbūt kažkas kitas turėtų pasirūpinti mūsų saugumu. Ar sugebėsime pralaužti tą pasyvumą, priklauso nuo visų valstybės gyvenimo sričių lyderių įsitraukimo, tam reikia labai aktyvios komunikacinės lyderystės.

D. Šakalienės manymu, formų prisidėti prie gynybos ir saugumo finansavimo turime pakankamai, juolab kiekviena forma paramai rinkti ir administruoti sukuria kaštų, tad jų ir neturi būti daug, bet reikia dėti pastangų, kad formos taptų efektyvios. Svarbu ne jų skaičius, o kad jos būtų paprastos, kiekvienam žinomos, lengvai prieinamos ir patrauklios, kad gyventojai ir verslas galėtų teikti paramą nuolat.

„Turime pradėti nuo paramos gynybai kultūros vystymo pasitelkiant visuomenės lyderius, nustatyti aiškius tikslus, gyventojai turi jausti, kad jie apčiuopiamai prisideda, keičia situaciją, gerina ir didina saugumą, taip apsaugodami savo ir savo vaikų ateitį Lietuvoje“, – sako D. Šakalienė.

Tad kodėl mums lapkričio 23-iąją, švenčiant kariuomenės gimimo dieną, nepadovanojus jai dovanos – į Gynybos fondą kiekvienas, kas gali, pervesti bent minimalią 5 eurų sumą?