Šaudė ir Aleksote

Kaip jau rašyta, I. Arakui yra pareikštas kaltinimas tais pačiais 2016-aisiais, kai buvo nušautas R. Morkevičius, pasikėsinus ir į Gijos Zabachidzės, taip pat siejamo su Kauno organizuoto nusikalstamumo pasauliu, gyvybę.

Pasikėsinimu į G. Zabachidzę siekta tokių pačių tikslų, kaip ir nužudant su „Agurkiniais“ sietą Deimantą Bugavičių, kuris buvo nušautas 2015-ųjų lapkritį. Garsindamas I. Arakui pareikštą kaltinimą, prokuroras Zdislavas Tuliševskis pradėjo nuo to, kad 2015-aisiais Renaldas Kanys, kurio ikiteisminis tyrimas, kaip ir kitų sėkmingai besislapstančių asmenų, yra išskirtas iš šios bylos į atskirą, gavo duomenų, kad D. Bugavičius ir G. Zabachidzė kelia grėsmę jų nusikalstamam verslui. Konkurentų nužudymą R. Kanys organizavo kartu su savo bendrininku Sergejumi Bėgliku.                                            

I. Arakas kaltinamas, veikiant organizuotoje grupėje su minėtais asmenimis, Tomu Helin, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl jo mirties, ir dar nenustatytais asmenimis, pasikėsinęs kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu iš savanaudiškų paskatų nužudyti G. Zabachidzę bei tokiomis pačiomis aplinkybėmis nužudęs R. Morkevičių. Ir neteisėtai disponavęs šaunamaisiais ginklais, kuriais buvo padaryti šie nusikaltimai, bei šaudmenimis.

I. Arakui pareikštame kaltinime minimas T. Helin, miręs 2021-aisiais, kaip teigiama, savo mirtimi, taip pat buvo estas – narkotikų kontrabandininkas, kurį Estijos policija laikė vienos nusikalstamos grupuotės lyderiu. Pats I. Arakas apibūdino teisme velionį dar solidžiau – kaip vieną iš didžiausių narkodilerių Rytų Europoje.

Į G. Zabachidzę buvo pasikėsinta 2016-ųjų liepos 22-osios naktį Aleksote esančioje T. Ivanausko gatvėje, kuomet į jį, gulintį lovoje, pro pravirą balkono langą šauta du kartus iš pistoleto „Glock“ su duslintuvu. Šalia gulėjo ir G. Zabachidzės sugyventinė. Viena kulka pataikė į sieną. Kita – į G. Zabachidzės kaklo minkštuosius audinius. 

R. Morkevičius buvo nušautas 2016-ųjų gruodžio 21-ąją, apie 20 val., prie Baltų prospekto 31-ojo namo, kuriame gyveno, laiptinės, grįžtantis iš treniruotės sporto klube. Į jį iš Kalašnikovo automato buvo paleista dešimt šūvių. R. Morkevičiui žūties valandą buvo 34-eri.

Dangstėsi patirtu insultu

Pagal pareikštą kaltinimą I. Arakui gresia įkalinimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Stojęs prieš teismą, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu – susipažinęs su surinktais įrodymais, I. Arakas savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau, ar duodamas parodymus, sakė tiesą, dėl ko Lietuvoje teisiamiems asmenims prisiekti nereikia, neaišku.

Savo pasakojimą I. Arakas pradėjo nuo to, kad susipažino su jau minėtu savo tautiečiu T. Helin, per kurį gavo abu užsakymus nužudyti, dėl kurių yra teisiamas, 1999 metais, kai kartu atliko laisvės atėmimo bausmę. Žinodamas apie sunkią tuometę jo finansinę padėtį, T. Helin, kaip ir I. Arakas, tuo metu gyvenęs Ispanijoje, pasiūlė jam už 25 tūkst. eurų nužudyti G. Zabachidzę. Tačiau T. Helin, I. Arako teigimu, buvo tik tarpininkas tarp jo ir užsakiusiųjų šį nusikaltimą. Nors davė I. Arakui visureigį, parūpino nakvynės vietą Kaune – vieną butą Baltijos gatvėje bei įdėjo, anot I. Arako, į jo automobilį, specialiai paliktą neužrakintą pistoletą „Glock“.

Tačiau, duodamas parodymus, I. Arakas ne kartą priminė, kad ne viską gerai atsimena po 2018-aisiais, t.y. už poros metų po bylon sugulusių įvykių, patirto insulto. I. Arakas pasakojo, kad iš pradžių buvo gavęs iš T. Helin klaidingą kažkieno jam perduotą informaciją apie G. Zabachidzės gyvenamąją vietą bei jo BMW valstybinius numerius, dėl ko net du kartus atvykęs į Kauną nurodytu Savanorių prospekto adresu nerado nei G. Zabachidzės, nei jo automobilio. Kol jam nebuvo patikslinta, kad G. Zabachidzė gyvena jau minėtoje T. Ivanausko gatvėje ir jo BMW valstybiniai numeriai – kitokie. Taip buvo prarasti net keli mėnesiai, dėl ko, anot I. Arako, buvo pradėta jį skubinti greičiau įvykdyti užsakymą.

Imre Arakas (D. Dargio archyvo, Vilmanto Raupelio nuotr.)

Galėjo nukentėti nieko dėti žmonės

Anot I. Arako, pakartotinai vykdyti minėto užsakymo jis jau atvyko į Kauną iš Ispanijos savo automobiliu „VW Golf“, kurio užpakalinio rato arkoje buvo paslėpęs pistoletą „Glock“ su duslintuvu. Bet gavus naują G. Zabachidzės gyvenamosios vietos adresą, vėliau paaiškėjo, kad ir jis netikslus – su kelių skaičių paklaida. Tai I. Arakas išsiaiškino, atvykęs su dviračiu į T. Ivanausko gatvę. Ir jam pasisekė tada sutikti priešpriešais atvažiuojantį BMW su patikslintais numeriais. Prasilenkęs su juo, I. Arakas teigė apsisukęs ir pasekęs, į kokio namo kiemą įvažiavo šį automobilį vairavęs G. Zabachidzė. Tada užkasė atsivežtą ginklą netoli šio namo – pamiškėje. O po kurio laiko prakirpo jo kaimynų tvoros vieloje specialiai tam nusipirktomis žirklėmis skylę ir pateko į G. Zabachidzės namo pirmojo aukšto balkoną.

Nors balkono langas buvo su užuolaida, I. Arakas teigė supratęs, kad G. Zabachidzė žiūri televizorių. Tačiau šauti per langą nenorėjo, nes šūvio trajektorija tokiomis aplinkybėmis pakeičia kryptį. Nusprendė šauti pro praviro lango viršų. Tam prireikė ant kažko pasilypėti. Paleidus porą šūvių,  netikėtai viduje pasigirdo moters riksmas. Pasak I. Arako, nors jis dar turėjo keliolika šovinių, esą vengdamas, kad nenukentėtų ir niekuo dėta moteris daugiau nebeiššovė ir skubiai paliko nusikaltimo vietą. Nors ir nežinojo, ar pataikė į G. Zabachidzę.

Anot I. Arako, pistoletą jis tada įmetęs į netoliese esančią upę. Ir žadėtų 25 tūkst. eurų atlygio negavęs. Panašu, kad todėl, jog neįvykdė užsakymo. O pasiteiravus teisiamojo, kas, jo nuomone, užsakė per T. Helin G. Zabachidzės nužudymą, I. Arakas atsakė, kad tegali spėti, jog lietuviai, su kuriais šis jo tautietis bendravo Ispanijoje. Tačiau daugiau nežino. Teisėjui pasiteiravus, ar pažįsta R. Kanį ir S. Bėgliką, I. Arakas tikino, kad ne.

Dar vienas fiasko

Nepaisant to, kad užduoties likviduoti G. Zabachidzę neįvykdė, I. Arako teigimu, tų pačių 2016-ųjų rudenį T. Helin jam perdavė naują užsakymą – nužudyti už 50 tūkst. eurų dar vieną žmogų. Šis buvo neįvardytas, tik apibūdinta išvaizda – nedidelis, sportiškas. Tačiau šį kartą informacijos pateikta daugiau – ne tik gyvenamosios vietos adresas ir automobilio modelis bei valstybiniai numeriai, bet ir, kur parkuojamas šis automobilis, kur įrengtos vaizdo kameros pakeliui į planuojamo nusikaltimo vietą ir pan.

Pasiteiravus I. Arako, ar T. Helin neužsiminė, kodėl reikia šį asmenį nužudyti, sulaukta atsakymo, kad užsiminė, tačiau jis nelabai tiksliai tai pamena. Nors esmė buvo tokia: tai – niekšelis, keliantis problemų.

Pasak I. Arako, iš pradžių jis atvyko į Kauną vykdyti naujojo užsakymo, išsikasęs Estijoje – miške užkastą pistoletą. Šį taip pat įvežė į Lietuvą rato arkoje. Kurį laiką stebėjęs R. Morkevičiaus gyvenamąją vietą žiūronais, buvo jį užfiksavęs balkone. Tada, kaip ir pasikėsinimo į G. Zabachidzę atveju, nusipirko Kaune didesnius, negu nešioja, pigius batus, siekiant suklaidinti pareigūnus. Ir pirmą kartą atvyko nušauti R. Morkevičiaus dar lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, nes šį kartą užsakovai skubino.

Tačiau atvykus tada prie daugiabučio, kuriame gyveno R. Morkevičius, jo automobilio įprastoje vietoje nebuvo. Ir I. Arakas pasakojo laukęs R. Morkevičiaus, vaikščiodamas pėsčiųjų taku, vedančiu nuo būsimos aukos namo link kazino, prie kurio jis statydavo automobilį. R. Morkevičiui pasirodžius, jiedu prasilenkė nedideliu atstumu. Ir tada, anot I. Arako, jis apsisuko bei šovė iš nugaros į R. Morkevičių, bet užsikirto pistoletas. O R. Morkevičius, galimai išgirdęs metalo garsą pistoletui užsikertant, atsisuko ir netrukus puolė bėgti. Tačiau, ar jis suprato, kas čia buvo, neaišku, nes, pasak I. Arako, buvo tamsu, o jis pistoletą skubiai paslėpė. Be to, vėliau stebint R. Morkevičių, jo elgesys buvo nepasikeitęs.

Iškalbingas finišas

Po šio fiasko I. Arakas teigė vėl grįžęs į Estiją ir išsikasęs jau minėtame miške Kalašnikovo automatą. Šį įsivežė į Lietuvą jau automobilio variklio skyriuje.

Atvykus tą lemtingą R. Morkevičiui 2016-ųjų gruodžio 21-osios vakarą prie jo namų, ir vėl jo automobilio parkavimo vietoje nebuvo. Todėl, palikęs savąjį automobilį prie ligoninės, I. Arakas vėl laukė R. Morkevičiaus tame pačiame pėsčiųjų take. Šis pasirodė po dešimties minučių. Tada, pasak I. Arako, jis grįžęs prie būsimos aukos namo ir maždaug iš septynių metrų atstumo paleidęs į truputį nuo jo pasisukusį R. Morkevičių, kuris vilkosi paltą, šūvius, kurių tada neskaičiavo. Vėliau paaiškėjo, kad dešimt. O pasiteiravus I. Arako, iš ko nusprendė, kad šį kartą jis užsakymą įvykdė, sulaukta atsakymo, kad Kalašnikovo automato kulkos iš tokio atstumo padaro sunkias žaizdas.

Anot I. Arako, palikdamas nusikaltimo vietą pėsčiomis, jis tik praėjęs pro mokyklą, prie kurios buvo vaizdo kameros, nusiėmė sportines kelnes, kurias buvo užsimovęs ant džinsų, ir išvertė į kitą pusę vilkėtą striukę, nuo ko ši tapo kitos spalvos.

Remigijus Morkevičius (T.Urbelionio/BNS nuotr.)

Kalašnikovo automatą I. Arakas teigė užkasęs nedideliame kalnelyje ties Palemone esančiais svečių namais, kuriuose tada buvo apsistojęs. Tačiau pareigūnams nuvežus ne per seniausiai jį į šią vietą, kalnelio vietoje jau vyko kažkokios statybos. Panašiai I. Arakas pasakojo ir apie užsikirtusio, kėsinantis į R. Morkevičiaus gyvybę, pistoleto likimą. Esą šį buvo paslėpęs Mosėdžio gatvės pašiūrėje. Tačiau nuvežtas ten po septynerių metų pareigūnų, jos jau neberado. Ten taip pat vyko statybos.

Pasak I. Arako, kaip ir pasikėsinimo į G. Zabachidzę atveju, ir po taiklių šūvių į R. Morkevičių jis skubiai išvyko iš Lietuvos. Apie tai, kad šis mirė, jam kitą dieną SMS pranešė T. Helin. Tačiau susitikus su juo Ispanijoje, I. Arako teigimu, vietoj žadėto 50 tūkst. eurų atlygio jis gavo tik penkis tūkstančius. Šiuos perduodant buvo patikinta, kad greitai gaus ir likusius pinigus, bet šių taip ir negavo. Nors buvo sulaikytas Airijoje tik po kelių mėnesių. Tiesa, per tą laiką, kol jis buvo laikomas šios šalies įkalinimo įstaigose, T. Helin mirė.

Savo parodymus I. Arakas baigė taip: „Man labai gaila – nežinojau, kas yra R. Morkevičius. Jo nužudymas – didžiausia mano gyvenimo klaida. Atsiprašau.“ Tiesa, tai buvo pasakyta, tik pasiteiravus I. Arako, ar jis pasakė viską, ką norėjo.       

Nukentėjo dvi moterys ir trys vaikai

Nukentėjusiomis dėl R. Morkevičiaus nužudymo pripažintos dvi moterys yra pareiškusios I. Arakui ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos. Jos prašo moralinio atlygio ne tik sau, bet ir trims nepilnamečiams vaikams, turintiems R. Morkevičiaus pavardę.

Buvusi jo sugyventinė R. O. yra pareiškusi 150 tūkst. eurų ieškinį. Be to, kaip įstatyminė dviejų nepilnamečių vaikų atstovė, dar prašo priteisti jiems abiem po 50 tūkst. eurų.

Buvusi R. Morkevičiaus draugė A. P. iš pradžių prašė jai priteisti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą. Tokį patį ieškinį ji buvo pateikusi ir kaip įstatyminė savo nepilnamečio vaiko atstovė. Tačiau, prieš atverčiant teisme I. Arako bylą, A. P. ankstesnį savo ieškinį papildė dar 5760 eurų, kuriuos prašo jai priteisti kaip neturtinę žalą. O A. P. sūnaus advokatė teismui pateikė jo paties ieškinį dėl prašomo 109 153 eurų atlygio, kurį sudaro ne tik neturtinė žala, bet ir jo išlaikymo išlaidos. Be to, prašoma po nuosprendžio įsiteisėjimo skaičiuoti penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos.

12 357, 40 eurų ieškinį I. Arakui yra pareiškęs ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos arba „Sodros“ Kauno skyrius. Tik jis siejamas su patirta turtine žala. 

G. Zabachidzė jokio ieškinio I. Arakui nepareiškė. Dalyvaudamas teismo posėdyje, I. Arakui duodant parodymus, nuotoliniu būdu, G. Zabachidzė replikavo, kad dėl pasikėsinimo į jį teisiami visai ne tie asmenys.

Bandoma nušauti du zuikius?

Pirmadienį prokuroras Z. Tuliševskis pasiūlė teismui skirti I. Arakui už pasikėsinimą į G. Zabachidzės gyvybę –  laisvės atėmimą aštuoneriems su puse metų, o už R. Morkevičiaus nužudymą – devynerių su puse metų įkalinimą. Tačiau subendrinus siūlomas bausmes, vadovaujantis sunkiai paaiškinama teisine ekvilibristika, galutinis prokuroro siūlymas teismui buvo įkalinti I. Araką už abu minėtus nusikaltimus dešimčiai metų. Be to, į šią bausmę įskaityti ir jo sulaikymo Airijoje pagal Lietuvos išduotą tarptautinį arešto orderį ir suėmimo Lietuvoje, parsigabenus iš Airijos, terminą, o Lietuvoje jis jau suimtas – beveik dveji metai. Taigi, mažiausiai penktadalį prokuroro siūlomos bausmės I. Arakas jau yra atlikęs.     

Siūlydamas tokią, greičiausiai ne vieną nuvylusią bausmę I. Arakui, prokuroras teigė atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – bendradarbiavimą su teisėsauga, prisipažinimą, reiškiamą gailestį dėl savo veiksmų bei atsiprašymą dėl jų. Ne vienas portalo kalbintas teisėsaugininkas įsitikinęs, kad, jeigu I. Arakas būtų pasirinkęs kitą poziciją, minėti nusikaltimai taip ir liktų neatskleisti. Be to, panašu, kad siūlydamas tokią bausmę I. Arakui, prokuroras siunčia žinią ir kitiems nusikalstamo pasaulio atstovams dėl naudos bendradarbiaujant su teisėsauga.

Siūlant bausmę I. Arakui, atsižvelgta ir į jau solidų teisiamojo amžių bei sveikatos būklę. Ir į tai, kad ne jis buvo šių nusikaltimų užsakovas bei organizatorius. Tačiau akcentuotos ir I. Arako atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikimas organizuotoje grupėje ir savanaudiškos paskatos, nors teisiamasis ir tikino, kad žadėto atlygio nesulaukė.

Iš I. Arako reakcijos į prokuroro pasiūlytą bausmę, panašu, kad jis, pasirinkdamas bendradarbiavimą su teisėsauga, tokios šios bylos baigties ir tikėjosi. O, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, dar kartą pareiškė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, ir prašė teismo, kaip įmanoma, švelnesnės bausmės.

Bausmės, artimos gresiančiam minimumui už I. Arako padarytus nusikaltimus, o šis minimumas, kaip jau užsiminta, – aštuoneri metai, teismo prašė ir  jo advokatas Gediminas Bukauskas. 

Teismas savo sprendimą skelbs tik sausio pabaigoje.

Belieka priminti, kad I. Arakas tebėra įtariamuoju ir dėl D. Bugavičiaus nužudymo organizavimo – toje šios bylos dalyje, kurioje ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta ir kurioje yra ir daugiau su šiuo taip pat nemažą atgarsį turėjusiu nusikaltimu siejamų asmenų, kurie kol kas sėkmingai slapstosi.