Apie tai, kokias alternatyvas renkasi lietuviai ir kodėl, plačiau pasakojo „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

– Kiek žmonių vis dar nori gyventi Vilniuje, o kiek renkasi kitus miestus?

– Beveik 50 proc. apklaustųjų per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą Kaune, Vilniuje arba jų priemiesčiuose. Tačiau Vilniuje būstą planuoja pirkti tik 30 proc., o priemiesčiuose – vos 7 proc. Pastebima tendencija, kad gyventojai vis dažniau renkasi Kauną ir Klaipėdą. Reikia pabrėžti, kad kalbame apie nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne investicinį nekilnojamąjį turtą.

– Kodėl gyventojai renkasi kitus miestus?

– Lūžio taškas įvyko prieš keletą metų, kai išaugo nuotolinio darbo galimybės, leidžiančios žmonėms laisviau rinktis gyvenamąją vietą. Vilnius vis dar išlieka pagrindiniu centru, tačiau, vertinant infrastruktūros plėtrą Kaune ir Klaipėdoje bei mažesnes būsto kainas, vis daugiau žmonių persikelia į mažesnius miestus.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Kaip keičiasi būsto kainos Vilniuje?

– Augant pragyvenimo lygiui, būsto kainos taip pat nuosekliai kyla – 2–3 proc. kasmet. Šių metų vasarą vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė apie 2,6 tūkst. eurų, o Kaune – apie 1,8 tūkst. eurų. Tai yra vienas iš veiksnių, kuris lemia gyventojų sprendimą pasirinkti miestą su mažesnėmis kainomis.

– Ar grįžtantys emigrantai daro įtaką?

– Taip, besikuriantys verslo centrai ir naujos darbo galimybės turi reikšmingą įtaką. Tokie centrai atsiranda ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose rajonuose, todėl tikėtina, kad ateityje nekilnojamojo turto kainos ir pragyvenimo lygis šiuose rajonuose kils.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Kuo situacija Latvijoje ir Estijoje skiriasi nuo Lietuvos?

– Latvijoje ir Estijoje pastebima, kad sostinėse koncentruojasi didžioji dalis gyventojų. Šiose šalyse vyrauja vieno miesto dominavimas. Apklaustų klientų duomenys rodo, kad net apie 60 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų per artimiausius metus planuoja įsigyti būstą būtent sostinėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką Vilnius galėtų padaryti, kad gyventojai nesirinktų kitų miestų?

– Vilnius turi daug galimybių gerinti situaciją. Vienas svarbiausių aspektų yra infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, transporto kamščiai neretai stebina gyventojus iš mažesnių miestų, o prastesnis susisiekimas gali lemti žmonių apsisprendimą rinktis kitą miestą.

– Ar tai, kad gyventojai persiskirsto per kelis miestus, yra teigiamas ar neigiamas dalykas?

– Manau, kad tai teigiamas procesas. Didžiųjų miestų, kaip ekonominių centrų, augimas leidžia tolygiau vystytis visos šalies ekonomikai. Lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva pagal ekonominius rezultatus yra priekyje ir tai rodo, kad pasiskirstymas per kelis miestus duoda naudos.