Kaip BNS informavo sostinės savivaldybė, po Ministrų kabineto sprendimo Vilniaus miesto savivaldybę sudaro dvi gyvenamosios vietovės, turinčios miesto statusą – Vilnius ir Grigiškės.

„Keisti šių gyvenamųjų vietovių statuso neplanuojama“, – teigia savivaldybė.

Savivaldybė pavasarį skelbė, kad kaimų išregistravimui pritarė dauguma vasario mėnesį vykdytos apklausos dalyvių. Joje dalyvavo 964 gyventojai.

Savivaldybės duomenimis, Antakalnio seniūnijoje kaimiškų vietovių vardų panaikinimui pritarė 90 proc. apklausos dalyvių, Fabijoniškių – 74 proc., Justiniškių – 91 proc., Naujininkų – 74 proc., Naujosios Vilnios – 79 proc., Panerių ir Rasų seniūnijose – po 88 proc., Pašilaičių ir Pilaitės – po 69 proc., Verkių – 83 procentai.

61 proc. Grigiškių seniūnijos gyventojų pritarė Salų ir Neravų kaimų panaikinimui bei prijungimui prie Vilniaus miesto savivaldybės.

Sostinės savivaldybė tuomet tvirtino, kad dėl šio sprendimo gyventojams nesikeis nei gatvių ar teritorijų priežiūra, nei socialinės, švietimo ar kitos gyventojų gaunamos paslaugos.

Adresų registre Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo likę 90 kaimų ir viensėdžių, tokių kaip Pilaitės, Pašilaičių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų.

Šios vietovės prie Vilniaus miesto teritorijos prijungtos 1995–1996 metais. Registrų centro Adresų registro vidinėse duomenų bazėse jos liko kaip kaimo gyvenamosios vietovės su savo pavadinimais, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintos ir išregistruotos.