Taip, kaip dabar gyvena, Julija Markeliūnė sako, jai patinka.
„Noriu gyventi gerai ir nenustoti gyventi patogiai, kaip gyvenu ir dabar. Tai suprantu, kad reikia ir mano papildomo pačios indėlio“, – kalbėjo „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė J. Markeliūnė.
Kad patogumas išėjus į pensiją nedingtų, senatvei kaupia papildomai, kaip ir jos kolega Tautvydas Mackela.
„Aš labiau nepatenkintas ne pakopa, o atsainiu valstybės požiūriu, tų ateinančių žmonių, nes realiai neturėjom nei vienos kadencijos, kad to klausimo nejudintų“, – sakė finansininkas T. Mackela.
Be to, jau gerą dešimtmetį į darbuotojų ateitį investuoja ir darbdavys.
Vietoj sporto klubo – papildoma įmoka senatvės pensijai.
„Tiek, kiek aš pati kaupiu procentų, tiek man dar viršaus kaupia papildomai ir darbdavys“, – teigė J. Markeliūnė.
„Taip, man 35, galbūt aš turiu kitų prioritetų. Visgi, jeigu nori sukaupti kažką tokio, kad išėjus į pensiją būtų matoma suma, tai tikrai reikia kaupti ne 1 ar 2 proc., reikia kaupti ženkliai daugiau“, – aiškino „Telia“ Žmonių ir kultūros Ramūnas Bagdonas vadovas.
S. Lisausko/BNS nuotr.
O ministrė, kuri artimiausius ketverius metus rūpinsis gyventojų pensijomis, tikisi, kad pačiai užteks to, ką mokės „Sodra“. Antroje pakopoje papildomai nekaupia.
„Kuomet galima buvo išeiti, aš išėjau iš šitos sistemos, nes absoliučiai pasitikiu Sodros sistema“, – tikino paskirtoji Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Nauja Vyriausybė savo programoje numatė, kaip keis antrąją pensijų pakopą. I. Ruginienė rezultatų tikisi jau pavasario sesijoje.
„Neabejotina, automatinis įtraukimas turės būt panaikintas, nes tokia kaupimo sistema turi būti savanorišku pagrindu“, – teigė I. Ruginienė.
Tačiau informuoti – vis tiek būtina.
„Kad žmonės nepramestų šitos galimybės, kad suprastų, jog tie pinigai, kuriuos jie ten kaupia, jie bus reikalingi senatvei ir senatvėje jų prireiks. Tegul nežiūri į tai, kad dabar sukaupti yra 6 tūkst. eurų ir atmetus valstybės subsidiją, sugrąžinus atgal į biudžetą, liks 4 tūkst. eurų. Ir kad už juos išeis „Opel Insignia“ su 200 tūkst. kilometrų rida“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Jau išėjus į pensiją, žada, kad vienu kartu leis atsiimti dvigubai daugiau pinigų.
„Dabar mes turime tokią kvailą sistemą, kai vienkartinę išmoką gali paimti iki 5 tūkst., o po to tau išskirsto periodinėmis išmokomis. Tai mes sakome, išmoką žmogus galės paimti iki privalomo anuiteto 10,8 tūkst. Eurų“, – dėstė I. Ruginienė.
Dabar mes turime tokią kvailą sistemą.
Tačiau dėl viso kito – raudonų brūkšnių nebraižo.
„Duoti išeiti iš sistemos ar neduoti? Jeigu duoti, tai su kokiais pinigais? Apmokestinti, neapmokestinti? Ir čia yra daug variantų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Svarbiausias klausimas ateityje bus ne tiek apie savarankiškumą, o ar turi likti paskata kaupiantiems antroje pakopoje, ar ne“ – teigė laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Kaupiančiam antroje pakopoje valstybė iš visų mokesčių mokėtojų kišenės prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Per metus – apie 320 eurų.
„Senatvės pensija yra savotiškai finansuojama kitų valstybės poreikių sąskaita“, – sakė A. Bartkus.
„Jeigu visus įgyvendint, kas yra pasiūlyta, tai antros pakopos nelieka ir ji virsta trečia pakopa, kas šiandien jau yra. Visiškai savarankiška, be jokios paskatos“, – tikino V. Šilinskas.
Galimybės bet kada išsiimti visus pinigus dalis kaupiančiųjų laukia kone labiausiai.
Tačiau nei ekspertai, nei opozicija tam pritarti nelinkę.
„Gali būti, kad susidursime su antros pakopos krachu“, – įspėjo A. Bartkus.
„Antra pakopa tampa jau nebe pensijos sistemos dalimi, o taupymo vaikų vestuvėms ar kitoms ypatingoms progoms sistema“, – sakė Seimo narys Raimondas Kuodis.
„Gali būti dar vienas iš variantų, kad leis sustabdyti įmokų mokėjimą neribotą laiką, neribotą kiekį“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pensijų pakopos Lietuvoje atsirado 2004 metais.
Per 20 metų kaupimo tvarka keitėsi ne kartą.
„Tų pertvarkų yra stipriai per daug“, – teigė A. Bartkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O argumentai iki šiol tie patys.
„Vienintelė priemonė, kaip pasiruošti demografiniam skardžiui, yra sukaupti resursus“, – aiškino LIPFA Valdybos narys Vaidotas Rūkas.
„Senatvės pensijos gavėjas gauna 47 proc. vidutinės algos, tai tikėtina, kad su tuo dalyvavimu antroje pakopoje jis tą pakeitimo normą galbūt kilstels iki 60 proc.“, – sakė A. Bartkus.
Tas, kas senatvei privačiuose fonduose papildomai kaupė du dešimtmečius, pernai gavo vidutiniškai vos 2,5 tūkst. vienkartinę išmoką.
O kas sukaupė daugiau nei 5 tūkst., kas mėnesį iš „Sodros“ gavo periodinę išmoką – vidutiniškai 63 eurus.
„Ko gero, daugiau negu po 10 proc. per metus siekia grąža tiems, kurie kaupia rizikingiau ir ilgesniam laikui“, – teigė V. Rūkas.
„Pastebimas kiekis pajamų? Pastebimas. Bet tikrai ne toks, kad tu gyvensi ir keliausi po Kanarų salas“, – tikino A. Bartkus.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu antroje pakopoje pensijai aktyviai kaupia kiek daugiau nei 750 tūkst. žmonių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)