Kas nutiko?

Po žiauraus nusikaltimo ėmė aiškėti jo aplinkybės. Plungės ligoninės Vidaus ligų ir neurologijos skyriuje gydytas 42 metų vyras prabudęs paryčiais išėjo iš savo palatos, nuplėšė nuo sienos medinę lentą, skirtą ligoniams įsikibti einant, ir, įėjęs į kitą palatą, ėmė ja daužyti po operacijos gydytą 84 metų moterį.

Triukšmą išgirdę tąnakt dirbę medikai suskubo į pagalbą. Įtariamasis puolė ir vieną medikę. Ji nuo smūgio išsisuko. Įtariamąjį personalas surišo, pritvirtino prie lovos ir laukė pareigūnų.

Vyro protrūkio motyvai kol kas nežinomi. Palatoje iš viso buvo dvi pacientės. Antroji nenukentėjo.

Nusikaltimas fiksuotas apie 5 val. ryto. Medikų teigimu, neseniai buvo apeitos visos palatos. Įtariamojo palatoje lankytasi apie 4.30 val. Kaip teigia Plungės ligoninės atstovai, jis tuomet ramiai miegojo.

Įtariamasis yra ne Plungės rajono gyventojas. Jis buvo gydomas dėl plaučių uždegimo. Pasak pareigūnų, teisėsaugai jis iki šiol nebuvo žinomas, tačiau žinoma jo priklausomybė nuo alkoholio.

Vyras aiškino įvykio aplinkybių neprisimenantis. Teisme kalbėdamas su žurnalistais neigė net buvęs toje palatoje.

Dilema: pasak V. Augustinienės, saugumas, be abejo, svarbu, tačiau kaip sužinoti, įtarti, kuris pacientas kada ką sugalvos padaryti, – juk prie kiekvieno visai parai nepastatysi po apsaugos darbuotoją. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Sutartis su apsaugos tarnyba

Kas būtų padėję išvengti šios tragedijos? Kaip šiuo metu bandoma užtikrinti pacientų ir personalo saugumą? Tai tikriausiai pirmieji klausimai, kilę po nelaimės.

Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika „Kauno dienai“ teigė, kad nuo 2018 iki 2021 m. savivaldybės lėšomis buvo finansuojamas paros, vėliau tik nakties apsaugos postas Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje.

„Apsaugos darbuotojai sudrausmindavo neblaivius ir / ar agresyvius pacientus. Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai jautėsi saugesni“, – nurodė R. Mažeika. Ši paslauga atsieidavo per 70 tūkst. eurų. Jis patikslino, kad postas buvo skirtas personalui apsaugoti. Apsaugininkai neturėjo teisės liestis prie pacientų, jų tramdyti.

2022 m. šiai paslaugai likus be savivaldybės finansavimo, ligoninė ieškojo kitų sprendimų, kaip užtikrinti darbuotojų saugumą, ir pasirašė sutartį su apsaugos tarnyba dėl stebėjimo ir reagavimo.

„Ligoninės apsaugos ir gaisro signalizacija prijungta prie apsaugos tarnybos. Įvykus incidentui, reagavimo laikas 8 min. Dėl personalo saugumo įrengtas GSM siųstuvas, personalas turi pavojaus pultelius, kuriuos nuspaudus, nedelsiant atvyksta saugos tarnybos ekipažas. Reagavimo laikas – 3–5 min. Ligoninė buvo sutarusi, kad apsaugos ekipažas stovėtų šalia Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus, ir tai yra gera mūsų patirtis“, – teigė ligoninės vadovas.

Jis pridūrė, kad, nepaisant turimos apsaugos tarnybos paslaugos, neretai agresyviems pacientams tramdyti yra tekę ir vis dar tenka kviesti policiją.

Savivaldybė: nuo netipinių atvejų niekas neapsaugotas

Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis „Kauno dienai“ patvirtino, kad anksčiau Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje veikęs saugos tarnybos postas buvo finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis. Tačiau, pasak mero, kaštai išlaikyti visą parą veikiantį postą buvo nemenki, todėl savivaldybės taryba priėmė sprendimą apsieiti be jo.

Šis incidentas netipinis ir, manau, saugos priemonių, galinčių apsaugoti nuo tokių įvykių, nelabai yra.

„Ar saugos postas būtų užkirtęs kelią incidentui? Tikrai ne, nes jis veikė prie Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus. Šiuo atveju, jei Vidaus ligų ir neurologijos skyriaus darbuotojai būtų išsikvietę apsaugą, apsaugininkai tikrai nebūtų spėję ten nubėgti ir pagelbėti. Šis įvykis įvyko per keletą minučių. Šis incidentas netipinis ir, manau, saugos priemonių, galinčių apsaugoti nuo tokių įvykių, nelabai yra. Kaip ir sakote, prie kiekvieno paciento pareigūno nepastatysi“, – komentavo A. Klišonis.

Jis žadėjo, kad su gydymo įstaigos vadovybe ir savivaldybės tarybos nariais bus diskutuojama, ar į ligoninę grąžinti apsaugos postą.

„Visi žinome, kad būtent Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius yra ta vieta, kur kyla didžiausia incidentų grėsmė, nes į šį skyrių atvyksta ir agresyvių, ir neblaivių. Tačiau kol kas šio klausimo nesprendžiame. Laukiame, kokias išvadas pateiks atvejį nagrinėjanti speciali Plungės ligoninės komisija, policijos pareigūnai“, – teigė meras.

Jis pridūrė: aišku viena, kad pati ligoninė tokio apsaugos posto išlaikyti nepajėgi.

„Valstybinė ligonių kasa padengia tik apie 40 proc. sąnaudų, kurias patiria Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius. Visa kita turi padengti pati ligoninė. Jei savo lėšomis įsteigtų dar ir apsaugos postą, išlaidos būtų dar didesnės. Bet kuriuo atveju apsauga tektų pasirūpinti savivaldybei, ligoninei skiriant papildomą finansavimą“, – svarstė A. Klišonis.

Kad ir koks būtų sprendimas dėl posto, meras atkreipė dėmesį, kad jis veiktų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. „Visų skyrių apsaugoti neįmanoma. Tiesiog per dideli kaštai ir poreikio iki šiol nebuvo – tokių incidentų Plungėje nebuvo“, – pabrėžė miesto vadovas.

Meras nurodė, kad šiuo metu kiekviename skyriuje veikia postai, kuriuose budi gydytojai ir kitas personalas, kurį pacientai gali išsikviesti į palatas. „Manau, ir pacientai, ir personalas jaučiasi gana saugiai, o nuo tokių netipinių atvejų niekas neapsaugotas. Žinoma, po šio atvejo nerimo yra, atsižvelgiant į tai, darbuotojams teikiama psichologinė pagalba“, – teigė A. Klišonis.

Audrius Klišonis / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasitaiko vagysčių

„Žmogžudystė – išskirtinis atvejis. Nepaaiškinami dalykai“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos prezidentė Vida Augustinienė. Ji samprotavo, kad saugumas – be abejo, svarbu, tačiau kaip sužinoti, įtarti, kuris pacientas kada ką sugalvos padaryti? Juk prie kiekvieno paciento visai parai nepastatysi po apsaugos darbuotoją.

Retkarčiais, anot jos, pasitaiko skundų dėl vagysčių iš palatų. „Tačiau gulant į ligoninę nereikia atsinešti visų turtų“, – mano V. Augustinienė.

Apsaugininkai, lauko durų rakinimas nakčiai – šios ligoninių naudojamos priemonės efektyviausios, jos manymu, norint apsisaugoti nuo pašalinių žmonių, turinčių blogų ketinimų.

Pakomentuoti susidariusią situaciją, pacientų ir personalo saugumą Lietuvos ligoninėse paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Klausimus SAM nusiuntėme penktadienį. Kol buvo rengiamas straipsnis, atsakymų nesulaukėme. Juos gavę, publikuosime vėlesniuose laikraščio numeriuose.

Psichiatrų asociacijos vadovė – apie pacientų saugumą

Tragiškas įvykis Plungėje, kai vienas pacientas užpuolė kitą ir tai baigėsi pastarojo mirtimi, paskatino diskusijas apie situaciją ligoninėse. Gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė trumpai apžvelgė pacientų ir personalo saugumo aktualijas.

– Gal galėtumėte apibendrinti, kaip užtikrinamas bent dalinis pacientų saugumas Lietuvos ligoninių psichiatrijos skyriuose? – pasiteiravome R. Mazaliauskienės.

– Visų pirma, tai atidus kiekvieno paciento psichikos būsenos vertinimas. Nors netikėtumai psichiatrijoje, kaip ir gyvenime apskritai, galimi, tačiau paciento būsenos įvertinimas, bendrų dėsningumų žinojimas ir tinkamos pagalbos suteikimas prisideda prie pacientų saugumo užtikrinimo.

Svarbu paminėti, kad psichiatrijos skyriuose pacientus stebi slaugos personalas, o kylant bet kokiems klausimų kontaktuojama su gydančiu ar budinčiu gydytoju, kuris gali skirti vaistų ar kitokių pagalbos priemonių.

Psichiatrijos situacija – būtent ta medicinos sritis, kurioje reglamentuota, kokiomis aplinkybėmis ir kaip galima suvaržyti pacientą. Taigi, jei kyla pavojus paties paciento, kitų pacientų ar personalo sveikatai ar gyvybei, galima taikyti tam tikras suvaržymo priemones. Deja, kitose medicinos srityse to nėra.

Palygino: R. Mazaliauskienės teigimu, gydymo įstaigų personalas turėtų būti mokomas atpažinti medicinines būsenas ir deeskaluoti sudėtingas situacijas. / Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kaip dėl personalo saugumo?

– Tikriausiai tinka anksčiau paminėti veiksniai. Svarbu:

1. Įvertinti paciento būseną ir teikti jam pagalbą pagal jo būseną.

2. Žinoti bendrus psichiatrinių būsenų dėsningumus, pvz., tai, kad delyro simptomai stiprėja į vakarą, todėl dieną ramus buvęs pacientas gali būti ne toks ramus naktį.

3. Sukurti saugią aplinką skyriuose. Pvz., yra žinoma, kad vietose, kur nėra ko veikti ir kur žmonės labai susigrūdę, daugiau rizikos agresijai pasireikšti.

4. Mokyti personalą, kaip deeskaluoti sudėtingas situacijas.

– Kaip vertinate dabartinį pacientų saugumą kituose skyriuose? Kaip vertinate personalo saugumą?

– Manau, kad svarbūs visi jau minėti dalykai. Svarbu ir tai, kad kitų medicinos sričių personalas neturi aiškių taisyklių, kas turi būti daroma su pacientu, kuris agresyvus yra dėl savo psichikos būsenos, o ne todėl, kad yra piktas žmogus. Tokios sritys yra ir slaugos skyriai, ir skyriai, kur pacientai patenka po chirurginių intervencijų, ir šiaip skyriai, kur gydomi pacientai, patiriantys būsenų, kai paveikiamos smegenys.

– Jūsų manymu, kokių papildomų sprendimų, priemonių būtų galima imtis didinant pacientų ir medikų saugumą gydymo įstaigose?

– Yra keli svarbūs dalykai: personalo mokymas medicininių būsenų atpažinimo srityje ir sudėtingų situacijų deeskalacijos srityje, tinkama skyriaus aplinka, vadovybės orientacija į personalo ir pacientų saugumo užtikrinimą. Na, o tokios sudėtingos procedūros, kaip fizinis pacientų suvaržymas kituose, ne psichiatriniuose, skyriuose, turėtų būti reglamentuotos valstybiniu mastu.