Iš Londono į Vilnių

„Vaikystėje daug sportavau, žaidžiau krepšinį. Kai studijavau, taip pat buvau labai aktyvus, o vėliau ir darbai, kuriuos dirbau iki 29-erių, buvo susiję su aktyvia veikla. Turėjau motociklų, išsilaikiau laivavedžių kursus, plaukiodavau laivais. Dabar mano gyvenimas – sėslesnis ir daug lėtesnis. Viskas, ką darau, užima daug daugiau laiko. Žinoma, pagrindinis dalykas – darbas. Anksčiau galėjau rinktis iš daugybės profesijų, o dabar pasirinkimas – labai siauras, kaip ir mano fizinės galimybės“, – atviravo A. Bukauskas.

Jis studijavo Didžiojoje Britanijoje, vėliau ne vienus metus dirbo Londone. 2020 metais svarstė grįžti gyventi į Lietuvą. „Nors dar dirbau Didžiojoje Britanijoje, vis dažniau atvažiuodavau į Vilnių, jau buvau čia įsigijęs ir būstą. Kartu su tuomete savo mergina, o dabar jau žmona, žingsnis po žingsnio ėjome link to, kad įsikurtume ir liktume Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Asmeninio A. Bukausko archyvo nuotr.

Įtakos galutinai apsispręsti turėjo ir 2020 metų lapkričio 29-ąją Lietuvoje įvykusi nelaimė. Tuomet jis prarado galimybę vaikščioti. „Nebeturėjau išeities“, – tarstelėjo vyras.

Susmuko nuo skausmo

„Atsibudęs ryte nuėjau į vonios kambarį nusiprausti ir susmukau nuo žvėriško skausmo kakle. Atsimenu, kad nušliaužiau iki miegamojo, kuriame buvo telefonas, išsikviečiau greitosios medicinos pagalbą. Paskambinau ir mamai, nes ji taip pat gyvena Vilniuje. Atvykę paramedikai suleido man, jei gerai atsimenu, vaistų, atpalaiduojančių raumenis ir nuo skausmo. Atsistojau ir savomis kojomis nukeliavau iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Tada mane nuvežė į Lazdynų ligoninę (RVUL – aut. past.)“, – mintimis į lemtingą dieną sugrįžo A. Bukauskas.

Vilnietis įsitikinęs, kad gydytojai Skubios pagalbos skyriuje jį apžiūrėjo atmestinai. „Suleido dar vaistų nuo skausmo, nors medicininėje kortelėje buvo įrašyta, kad skundžiausi kairės rankos iki mažojo piršto tirpimu, tirpo ir dešinė koja. Nors turėjo siųsti į konsultaciją pas neurologą, gydytoja pasakė neurologinės simptomatikos nestebinti. Neurologas veikiausiai būtų atlikęs magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą“, – svarstė pašnekovas.

Kai buvo suleista vaistų nuo skausmo, jų poveikio vyras sakė laukęs sėdėdamas gydymo įstaigos koridoriuje. Po kurio laiko skausmas kakle šiek tiek aprimo, o medikai, įvertinę suteiktą pagalbą kaip sėkmingą, išleido jį namo.

„Išvargintas skausmo namie užmigau. Kai vakarop atsibudau, buvo grįžusi ir žmona. Vėl suskaudo kaklą, negalėjau pajudėti. Nuo skausmo net vėmiau. Pajutau, kaip galinę kaklo dalį užliejo šiluma. Nutirpo pusė kūno, o kojos pasidarė lyg guminės. Tada skausmas dingo“, – tęsė A. Bukauskas.

Laukė svarbaus tyrimo

Antrą kartą tos pačios dienos vakarą vilnietis RVUL sakė atsidūręs jau paralyžiuotas.

„Mane iš karto priėmė neurologas, nes jau buvo aišku, kad esu paralyžiuotas. Patikrino refleksus maždaug nuo pilvo vidurio iki kojų. Refleksų ir motorikos nebebuvo, nejaučiau nei karščio, nei šalčio“, – vardijo vyras.

Kadangi 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos pacientai negalėjo būti paguldyti į gydymo įstaigas, kol neištirdavo, ar jie neserga šia liga, A. Bukauskui taip pat galiojo tokia taisyklė.

„Pereinamajame skyriuje prie manęs priėjęs neurologas pasakė, kad įtaria nugaros smegenų insultą, nes KT parodė kažką panašaus į dėmes ar išsiliejimus nugaros smegenyse. Reikėjo sulaukti MRT. Tačiau šis tyrimas buvo atliekamas tik privačios įmonės kabineto, veikusio Lazdynų ligoninėje (RVUL – aut. past.), darbo metu – šiokiadieniais, o buvo sekmadienis. Kovidu nesirgau, buvau paguldytas į Neurologijos skyrių laukti, kol bus atidarytas MRT kabinetas“, – sakė pašnekovas.

Pirmadienį jam buvo atliktas MRT. Kaip pasakojo A. Bukauskas, aprašas iš radiologo buvo gautas tik po dviejų valandų. „Ir, atrodo, tik 14.45 val. tądien mane operavo“, – lėtu procesu stebėjosi vyras ir pridūrė, kad nuo atvykimo į gydymo įstaigą dėl patirto nugaros smegenų insulto iki operacijos buvo praėję apie 16 valandų.

Plyšo svarbi jungtis

Pašnekovo teigimu, atlikus operaciją paaiškėjo, kad plyšo vidinių kraujagyslių jungtis, arteriją jungianti su vena. Šioje jungtyje buvo susidariusi malformacija – kraujagyslių rezginys.

Pasak A. Bukausko, tai galėjo būti įgimta arba susiformuoti gyvenant. Tačiau jokių simptomų, kurie keltų įtarimų, anksčiau jis esą nejuto.

„Chirurgas tai pamatė tik atvėręs nugarą – joks atliktas tyrimas to neparodė. Iki šiol neturiu įrodančių tyrimų, kad tas mazgelis egzistuoja, – tik operavusio chirurgo įrašą, kad jis matė malformaciją“, – akcentavo vilnietis.

Paklaustas, ar iki šios nelaimės yra turėjęs kokių nors sveikatos bėdų, vyras užsiminė, kad gerokai anksčiau jam buvo diagnozuotas vaskulitas (autoimuninė liga, pasireiškianti smulkiųjų kraujagyslių uždegimu, jų spindžio pokyčiais ir nekroze – aut. past.). Bet ši liga esą jau maždaug dešimtmetį yra remisijoje. Dėl vaskulito A. Bukauskas sakė tikrinęsis kas pusmetį, tačiau, kaip teigė jis, pokyčių nestebėta nei prieš nelaimę, nei jai įvykus.

Iki operacijos vyras prisiminė dar galėjęs judinti vieną pėdą, apsiversti lovoje savarankiškai ir šiek tiek pasėdėti.

„Po operacijos taip pat buvo kineziterapeuto įrašas, kad viena koja galiu pasistumti, panaudodamas turimą jėgą iš pilvo srities. Tačiau pooperacinė eiga komplikavosi, nes kraujo skystinamųjų vaistų man suleido per anksti. Operuota vieta plyšo antrąkart. Pirmą kartą mano nugaros smegenys dar nebuvo pažeistos visiškai ir turėjo šiokį tokį pralaidumą, o antrą kartą jos buvo visiškai užspaustos. Paralyžiavimo lygis nuo pilvo vidurio pakilo iki krūtinės, pažeisdamas ir rankas“, – detalizavo jis.

A. Bukausko teigimu, pakartotinis MRT jam buvo atliktas tik po kelių dienų. Praėjus dar dviem trims dienoms ir sulaukus minėto tyrimo aprašo, buvo daroma antroji operacija.

„Atsibudęs po operacijos nejaučiau ir negalėjau valdyti savo kūno“, – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, ar žino priežastį, dėl kurios kraujo skystinamieji vaistai jam buvo suleisti per anksti, vilnietis tarstelėjo: „Kai kūnas nejuda, padidėja rizika kraujagyslėse susidaryti trombams. Gydytojai turi skirti kraujo skystinamųjų vaistų, bet, remiantis pasauline praktika, jie neturėtų būti suleidžiami anksčiau nei praėjus dvylikai valandų po nugaros smegenų operacijos. Tačiau vaistai man buvo suleisti po šešių valandų. Suprantu, kad tai buvo ne pats lengviausias gydytojo pasirinkimas. Gal šio klausimo ir nebūčiau kėlęs, jei ne po pirmosios operacijos pakilęs  kraujo krešumo rodiklis, o kraujas ir taip buvo per skystas. Ir tikriausiai dėl to, kad buvo atskiestas dar labiau, plyšo operuota vieta.“

Nesėkmių virtinė

Netrukus vyras nuo palatos kaimyno užsikrėtė COVID-19. Kai atsidūrė skyriuje, kur buvo gydomi šia liga sergantys pacientai, jo žodžiais tariant, prasidėjo tikras pragaras – stigo ne tik slaugos, bet ir higienos.

Asmeninio A. Bukausko archyvo nuotr.

„46 dienas, kai gulėjau Lazdynų ligoninėje (RVUL – aut. past.), nė karto nebuvau nusiprausti duše. Pirmą kartą į dušą patekau tik išvykęs reabilituotis į kitą gydymo įstaigą. Lova, kurioje gulėjau, buvo per trumpa, buvau suriestas per kelius. Palatoje nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų. Vemdavau, kol kas nors pamatydavo, bet ir tada ne visada pakeisdavo patalus. Buvo atvejų, kai kelias dienas gulėjau vėmaluose. Savaitgaliais, man atrodo, apskritai nieko nevykdavo, o kadangi pirmadieniais būdavo medikų vizitacija, kas nors susizgribdavo“, – į šiurpą keliančius prisiminimus sugrįžo A. Bukauskas.

Vemdavau, kol kas nors pamatydavo, bet ir tada ne visada pakeisdavo patalus. Buvo atvejų, kai kelias dienas gulėjau vėmaluose.

Pasak vilniečio, ant jo odos susidarė penkios pragulos. „Ligoninė argumentavo, kad paralyžiuotam žmogui kyla didelė rizika, jog susidarys pragulos. Jie rėmėsi tuo, kad slaugytojos yra užpildžiusios paciento pozicijų keitimo žurnalą. Bet iš 46 dienų, kurias ten praleidau, žurnalas buvo pildytas tik 14 dienų. Dvi pragulas iš penkių dar turiu ir šiandien“, – pabrėžė vyras.

Sulaukė klausimų

Į reabilitaciją kitoje sostinės gydymo įstaigoje vilnietis sakė išvykęs nepakitusios būklės – visiškai pažeistomis nugaros smegenimis.

„Mane pervežė gulintį, tuo metu negalėjau net sėdėti. Kiekvienąkart atsisėdus kraujospūdis nukrisdavo tiek, kad nualpdavau. Iš pradžių vien dėl pragulų manęs paklausė, ar nesu asocialus asmuo, kurį rado gulintį gatvėje nušalusį galūnes. Įsivaizduokite, plika akimi buvo galima pamatyti klubo sąnarį, o į kryžkaulį įkišti teniso kamuoliuką“, – detalizavo jis.

Pirmoji reabilitacija truko 100 dienų, vėliau pakartotinė – kitame Lietuvos mieste.

„Intensyvi reabilitacija baigėsi maždaug po pusės metų. Dabar mano kairėje rankoje – maždaug 20 proc. jėgos, o dešinėje – 70 proc.“, – atviravo pašnekovas.

Teismų maratonas

2021 metų rudenį jis sakė įsisukęs į teismų maratoną. Viskas prasidėjo, kai pasidaryti pakartotinio MRT į RVUL, padedant tėčiui, nuvykęs A. Bukauskas, paklausęs pro kurį įėjimą jam patogiau patekti į gydymo įstaigą, iš operavusio chirurgo išgirdo šiurkštų toną. „Mane pasiuntė ant trijų raidžių“, – prisiminė A. Bukauskas.

„Pirmiausia pateikiau skundą Pacientų skundų komisijai, bet pažeidimų ši komisija nerado – nustatė, kad viskas buvo atlikta gerai. Tokiai išvadai pritarė penki iš šešių komisijos narių. Šį komisijos sprendimą ir apskundėme teismui“, – aiškino vilnietis.

Asmeninio A. Bukausko archyvo nuotr.

Byla su Lietuvos valstybe, prasidėjusi Vilniaus apygardos teisme (VAT), vėliau atsidūrusi Lietuvos apeliaciniame teisme (LApT), galiausiai pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).

„Pagrindinė išvada buvo, kad greičiau suteiktos paslaugos ir medikų veiksmai – tyrimai ir operacijos – galėjo sumažinti liekamuosius neurologinius reiškinius ir aš galėjau išvengti sunkios negalios. Tačiau dėl aplaidumo tai nebuvo padaryta. Teismas priteisė man pusę prašytos neturtinės žalos, taip pat turtinę žalą, kurią patyriau dėl būsto pritaikymo ir įsigydamas reikalingų priemonių. Tačiau atmetė dalį dėl negautų pajamų. Reikalavau priteisti tiek, kiek būčiau uždirbęs iki pensinio amžiaus. LApT ir LAT apskundžiau dalį dėl negautų pajamų. Tačiau nutartis liko nepakeista“, – sakė A. Bukauskas.

LAT nutartyje pažymėta, kad vyras iš Lietuvos valstybės siekė prisiteisti per 1 mln. eurų negautų pajamų. „Teismas nusprendė, kad, anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus, paskyrus reikalingą gydymą ir neskyrus kraujo skystinamųjų vaistų, nepraėjus rekomenduojamam laikui, ieškovo (A. Bukausko – aut. past.) neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis (lygis) galėjo būti žymiai mažesnis, ieškovas turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių padarinių, todėl gydymo įstaigos veiksmus (neveikimą) pripažino kaip ligoninės darbuotojų neatidumą, nerūpestingumą ir nepakankamą profesinės pareigos atlikimą“, – rašoma dokumente.

Tačiau, kaip akcentuojama LAT nutartyje, sprendžiant netiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą tikėtinos išvados, kad tam tikru laipsniu pakenkimo A. Bukausko sveikatai būtų buvę įmanoma išvengti, nepakanka.

„Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas neturėjo pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atlikus sveikatos priežiūros veiksmus kitaip ir (ar) papildomai ieškovas turėjo tikimybę nesusirgti kraujagyslių mielopatija ir būti 100 proc. darbingas“, – detalizuojama dokumente.

Kitaip tariant, A. Bukauskas į RVUL jau atvyko sirgdamas minėta liga, t. y. ji neatsirado išskirtinai tik dėl ligoninės kaltės. Tačiau netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo komplikacijų, dėl kurių vyras tapo neįgalus ir prarado darbingumą, padarinys.

Reta būklė

Atsakydami į „Kauno dienos“ klausimą, kaip susiklostė situacija, kad į A. Bukausko negalavimus nebuvo tinkamai sureaguota iš karto, kai į RVUL jis atvyko pirmą kartą, dar eidamas savomis kojomis, ligoninės atstovai teigė: „Pacientui pirmą kartą atvykus į Skubios pagalbos skyrių, neurologinės židininės simptomatikos nefiksuota, atlikti tyrimai nerodė ūmios išemijos požymių, todėl kaklo srities ir tarpumenčių skausmas buvo siejamas su paties paciento anamnezėje įvardytais degeneraciniais stuburo pakitimais ir jų paūmėjimu.“

Remiantis tuo, RVUL pridūrė, kad teismo procese dalyvavusio eksperto vertinimu, kraujavimo į nugaros smegenis simptomų atsirado vakare, kai A. Bukauskas namuose pajuto nevaldantis kojų, o ne jam pirmą kartą lankantis Skubios pagalbos skyriuje.

Gydymo įstaigos atstovų teigimu, skausmas kakle, nugaroje, galūnių tirpimas nėra tipiniai vien tik nugaros smegenų insulto simptomai.

„Nugaros smegenų insultas yra reta būklė, kuri dažniausiai įvyksta dėl kraujotakos sutrikimų nugaros smegenyse. Pavyzdžiui, užsikimšus kraujagyslei, plyšus aneurizmai, esant arterioveninėms malformacijoms, patyrus stuburo traumą ar sergant kraujagyslių uždegiminėmis ligomis“, – detalizavo jie.

Dvi ligos

Pasak RVUL, A. Bukauskas sirgo dviem labai retomis ligomis: įgimta arteriovenine malformacija, t. y. buvo nenormaliai susiformavęs kraujagyslių tinklas, ir kovojo su jau minėtu asocijuotu vaskulitu.

„Vertinant retrospektyviai paciento atvejį, tikėtina, kad dėl arterioveninės malformacijos, asocijuotos su sisteminiu vaskulitu, išsivystė kraujavimas, kuris sukėlė subdurinę nugaros smegenų hematomą ir mielopatiją“, – spėjo ligoninės atstovai.

Kaip teigė jie, medicininiu požiūriu, A. Bukausko atvejis – išskirtinis. „Šiam pacientui diagnozuotos ūminės spontaninės (netrauminės) spinalinės subdurinės hematomos, esant arterioveninei malformacijai, atvejų 65 metų laikotarpį apimančioje tarptautinės mokslinės literatūros analizėje randama vos 151, o šios būklės derinys su sisteminiu vaskulitu medicininėje literatūroje paminėtas vos vieną kartą“, – argumentavo gydymo įstaigos atstovai.

„Kodėl buvo priimtas sprendimas suleisti kraujo skystinamųjų vaistų anksčiau, nei numatyta? Ar tai galėjo turėti įtakos būklės pablogėjimui?“ – pasidomėjome.

Pasak RVUL, teismo procese dalyvavusio eksperto vertinimu, antikoaguliantai galėjo būti skirti anksčiau, nei rekomenduojama. „Įvertinus gerai atliktą kraujavimo stabdymą operacijos metu ir labai didelę trombozių riziką. Šiuo atveju ji buvo didelė dėl kojų parezės, nejudrumo, gulimos padėties“, – pagrindė gydymo įstaigos atstovai.

Kodėl ligonio nepervežė kitur? Atsakydami į vilniečio kritiką dėl, jam atsidūrus RVUL, neveikusio MRT kabineto, jie pripažino, kad bendrovės, su kuria ligoninė tuomet buvo sudariusi sutartį, padalinys, įsikūręs gydymo įstaigoje, paslaugas darbo dienomis teikė iki 24 val., savaitgaliais – iki 19 val. Kabineto nedarbo laiku pacientai MRT tyrimui turėjo būti vežami į kitą privačios įstaigos padalinį Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). „Kodėl A. Bukauskas nebuvo nuvežtas į kitą gydymo įstaigą atlikti MRT?“ – pasiteiravome.

RVUL teigimu, 2020 metų lapkritį–gruodį COVID-19 pandemija pasiekė piką, o VMKL buvo tapusi atramine COVID-19 ligonine. Pasak gydymo įstaigos atstovų, įvertinus A. Bukausko būklę ir tai, kad jo perkėlimas į / iš greitosios medicinos pagalbos automobilį ir pervežimas į VMKL galėjo sukelti dar didesnių komplikacijų riziką, buvo nuspręsta laukti bendrovės padalinio RVUL darbo pradžios.

„Paciento bylą nagrinėjęs LAT neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad Skubios pagalbos skyriuje atlikus sveikatos priežiūros veiksmus kitaip ir (ar) papildomai, pacientas turėjo tikimybę nesusirgti kraujagyslių mielopatija ir būti 100 proc. darbingas. Tačiau, žmogiškai vertindami, tikrai labai norėtume, kad situacija būtų susiklosčiusi kitaip“, – tvirtino ligoninės atstovai.

Atsižvelgiant į kitus vilniečio nusiskundimus, tarp kurių – ir jo ūgiui per trumpa ligoninės lova be galimybės išsikviesti pagalbą, susidariusios pragulos ir higienos trūkumas, RVUL teigė, kad vyras gulėjo standartinėje – 2 metrų ilgio lovoje, kokias tuo metu ligoninė turėjo. Personalo iškvietimo sistema palatoje buvo, bet, pripažino gydymo įstaigos atstovai, A. Bukauskas pagalbos mygtuku negalėjo pasinaudoti dėl savo būklės.

„A. Bukausko atveju pragulų atsiradimo riziką padidino dar ir individualūs faktoriai: asocijuotas vaskulitas, ilgalaikis medikamentų vartojimas ir komplikuota terapinė būklė po operacijos. Nuo pat pirmųjų hospitalizavimo dienų šio paciento pragulų susidarymo rizika buvo vertinama kaip labai didelė ir praktiškai neišvengiama“, – kalbėdami apie atsiradusias pragulas aiškino jie.

Nuo pat pirmųjų hospitalizavimo dienų šio paciento pragulų susidarymo rizika buvo vertinama kaip labai didelė ir praktiškai neišvengiama.

Ligoninės atstovai tvirtino, kad neurochirurginio profilio pacientų, ypač tokios sunkios būklės, higienai palaikyti naudojamos ne įprastinės, o alternatyvios priemonės – specialios drėgnos prausimo pirštinės, drėgnos prausimosi šluostės, ligonis švarinamas lovoje, o ne duše. „Tai, kad ligoninėje ištisas 46 dienas nebūtų atliekamos jokios higienos procedūros, yra neįmanoma situacija“, – kritikos strėles atmetė jie.

Prakalbo apie pokyčius

RVUL teigimu, pastaraisiais metais ligoninėje įvyko pokyčių – įsigytas MRT aparatas ir kita nauja diagnostinė įranga. Renovuotas vienas iš stacionaro korpusų, atnaujintas pacientų lovų ir slaugos priemonių arsenalas.

„Taip pat nuolat tobuliname gydymo ir slaugos procesus, išskirtinius klinikinius atvejus aptariame klinikinėse konferencijose, didelis dėmesys skiriamas personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui. Tikimės, kad tai užtikrins tikslesnę diagnostiką ir kokybišką pacientų priežiūrą bei neleis pasikartoti tokiems skaudiems atvejams“, – vylėsi gydymo įstaigos atstovai.

Ligoninė pridūrė, kad klinikinių centrų vadovams ir skyrių vedėjams pristatomi jų skyriuose gydyti atvejai, kuriuos nagrinėjo Pacientų žalos komisija arba teismai, vyksta jų aptarimas, analizuojant priimtus sprendimus ir konstatuotas aplinkybes.

„Pacientų žalos komisijos ir teismų sprendimai bei jų nustatytos aplinkybės reguliariai pristatomi ir visų įstaigos klinikinių padalinių vadovams bei darbuotojų atstovams – Darbo tarybai ir profesinėms sąjungoms. Jei atsiranda poreikis inicijuoti tam tikrus pokyčius, kuriami nauji, kartais koreguojami esami, gydymo, diagnostikos ar slaugos protokolai, peržiūrimi paslaugų teikimo procesai“, – vardijo RVUL.

Kreipsis į Strasbūrą

A. Bukauskas užsiminė ketinantis kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre. Specialiai tam jis įkūrė savo vardu pavadintą labdaros ir paramos fondą. Per vienuolika valandų vyrui pavyko surinkti 6 tūkst. eurų pirmajai peticijai pateikti.

„Galimybės tikriausiai nelabai didelės, bet norėčiau sukurti naują precedentą ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, kurie ateityje galbūt bylinėsis teismuose“, – atviravo pašnekovas.

Asmeninio A. Bukausko archyvo nuotr.

Paklaustas apie dabartinį savo gyvenimą, pašnekovas atviras – džiaugiasi, kad šiuo metu jau gali sėdėti neįgaliojo vežimėlyje. Anksčiau galėjo tik gulėti.

„Paradoksalu, mano darbingumas – nulinis, bet tikriausiai vis tiek turėsiu ką nors dirbti, nes esu motyvuotas ir noriu. Gyvenimas liko toks pats, sunkiau tik fiziškai“, – kalbėjo A. Bukauskas.

„Buvote fiziškai sveikas, aktyvus, o dabar tenka judėti neįgaliojo vežimėliu. Kaip pavyko susitaikyti su šiuo pokyčiu?“ – pasiteiravome.

Asmeninio A. Bukausko archyvo nuotr.

„Pradžia buvo ypač baisi – buvau beveik daržovės būklės. Baisu, kai paguldydavo miegoti, o ryte atsikeldavau sustingęs ta pačia poza tarsi ką tik užmigęs. Baugino, kad negalėdavau pasiimti net daikto nuo ligoninės spintelės, nes negebėjau pasiversti į vieną ar kitą pusę. Dabar lengviau. Kartais pamirštu, kad esu neįgalus, bet kai važiuodamas vitrinoje pamatau atspindį, prisimenu, kad esu“, – sakė vyras.

Jis teigė jau pripratęs prie keistai spoksančių aplinkinių, tačiau jų žvilgsnius vis dar pastebi žmona.

„Ji nukreipia tokį pat stiprų žvilgsnį, tada spoksantys liaujasi. Nežinau, kas vyksta žmonių galvose. Galbūt jiems keista matyti jauną porą, kai vyras yra neįgalus“, – atviravo A. Bukauskas.

Vyras neslėpė: pagrindinis tikslas, dėl kurio nusprendė viešinti asmeninę istoriją, – kad žmonės pradėtų skųstis ir keltų klausimų, jei patekę į gydymo įstaigas atsiduria nepavydėtinose situacijose, dėl kurių nukenčia patys ar jų artimieji.

„Jei nėra skundo, atrodo, kad viskas veikia idealiai ir problemos nėra. Norėčiau, kad žmonės pakovotų už save ir esantį šalia“, – pokalbį baigė pašnekovas.

Galite prisidėti

Gavėjas: Adomo Bukausko labdaros ir paramos fondas

Sąsk. Nr. LT687300010171446817