Specialios tam skirtos ekspozicijos ar parodos muziejus kol kas neplanuoja, tačiau surinktus atskirus eksponatus naudoja kitoms parodoms.

„Pandemijos pradžioje Lietuvos nacionalinio muziejaus paskelbtą COVID-19 istoriją atspindinčių eksponatų rinkimo akciją laikome sėkmingu pavyzdžiu kaip tebevykstant svarbiems įvykiams yra užtikrinamas jų atspindėjimas po daugelio metų ir kaip pati visuomenė prie to prisideda dalydamasi asmeninėmis istorijomis“, – komentare BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.

Eksponatus apie COVID-19 muziejus rinko nuo 2020 metų balandžio iki 2022 metų pabaigos. Jų sulaukta iš daugiau kaip 130 skirtingų asmenų, organizacijų, įstaigų.

„Fizinių daiktų gavome beveik pustrečio šimto, jeigu skaičiuotume ir pačius smulkiausius. Sukaupėme labai daug virtualios medžiagos – vien ji užima beveik 30 gigabaitų. Turime kelių asmenų vaizdo dienoraščius. Nuotraukas taip pat skaičiuojame šimtais“, – teigė muziejininkė.

Anot jos, gauta labai įvairios medžiagos. Pavyzdžiui, tarp muziejui dovanotų eksponatų – paskutinio Lietuvos ambasados organizuoto repatriacinio reiso iš Balio į Lietuvą bilietas, rankų darbo ir dizainerių kurtos veido kaukės, bibliotekos 3D spausdintuvu atspausdinta individuali durų rankena.

Taip pat – siuvinėti marškinėliai, kuriuose įamžinti COVID-19 simbolizuojantys objektai, plakatai, raginantys laikytis karantino, mobilaus COVID-19 patikros punkto darbuotojų darbo ir apsaugos priemonės, paveikslas, vaizduojantis gatvių dezinfekaciją.

Muziejus turi ir Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo Artūro Milašausko dienoraštį, LRT radijo laidoje Radijo dokumentika „Žmogus po skafandru“ naudotą audioįrašą, darytą, kol gydytojas apsirengia visas reikiamas apsaugines priemones, prieš pradėdamas darbo pamainą, taip pat telefoninio pokalbio su policija įrašą, kai tikrinama, ar laikomasi saviizoliacijos sąlygų.

Muziejaus fonduose – ir pirmojo tėčio pasimatymo su ką tik gimusia dukra pro ligoninės langą nuotraukos, dekoraciniai objektai bei fotografijos iš akcijos „Paskutinė vakarienė“, siekiant atkreipti dėmesį į valstybės paramos poreikį pandemijos metu, aistruolių trafaretai, naudoti užpildyti sėdimas vietas negalint lankytis varžybose ir nuotraukos iš varžybų tuščiose arenose, kunigo daiktai, naudoti tarnaujant Santaros ligoninėje, vakcinos, skiepų pasas ir pasiskiepijimo lipdukai.

„Labai daug perduotos medžiagos atspindi visuomenės jausenas, kūrybą“, – tvirtino G. Milerytė-Japertienė.

Pasak jos, kol kas muziejus neplanuoja surengti specialiai COVID temai skirtos parodos, tačiau dalis naujai gautų muziejinių vertybių jau buvo eksponuotos.

Istorijų namuose veikusioje sąmokslo teorijoms skirtoje parodoje buvo galima išvysti skiepų buteliukus, mobiliuosiuose patikrų punktuose naudotas priemones, kunigo Gabrieliaus Saikausko muziejui perduotas stulą, aliejinę, apeigyną, naudotus Santaros ligoninėje atliekant Ligonių patepimo sakramentą.

„Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sakė G. Milerytė-Japertienė.

Nacionalinis muziejus yra įgijęs plaukiant per Atlanto vandenyną Aurimo Valujavičiaus lūžusį irklą, iš Bachmuto fronto į Vilnių iš Kyjivo atneštą Ukrainos vėliavą, sportininkės Kornelijos Dūdaitės marškinėlius su užrašu „Make russia small again“, dėl kurių ji buvo pašalinta iš varžybų.

„Tai mums leidžia aktualizuoti istoriją, atsigręžti į kasdienybės ir plačiosios visuomenės istoriją“, – tvirtino muziejininkė.

COVID-19 pandemija prasidėjo 2019 gruodį Kinijos mieste Uhane ir išplito po visą pasaulį.

2020 metų kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija dėl naujojo koronaviruso protrūkio paskelbė pandemiją – suvaržytas asmenų judėjimas tarp šalių ir jų viduje, apribotas kai kurių paslaugų teikimas, uždrausti masiniai renginiai ir pan.

Lietuvoje pirmas koronoviruso atvejis patvirtintas 2020 metų vasario 28 dieną. Tų pačių metų kovo 16 dieną visoje šalyje paskelbtas karantinas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje nuo šios infekcijos mirė beveik 10 tūkst. žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija 2023 metų gegužės 5 dieną paskelbė pandemijos pabaigą.

Oficialiais duomenimis, per COVID-19 pandemiją mirė 7 mln. žmonių visame pasaulyje, tačiau perteklinių mirčių skaičius viršijo 21 mln.