Paprastas veiksmas, kaip keptuvėje čirškančių blynų apvertimas plastikine juoda mentele, gali būti itin žalingas sveikatai. Kepimo proceso metu iš tokio plastiko išsiskiria toksinės medžiagos.

„Dažniausiai mes to neigiamo poveikio iš karto nepastebėsime, nepamatysime, nes tai yra ilgalaikis poveikis. Jis pasireiškia lėtinėmis ligomis po daug metų“, – šnekėjo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.

Nerimą keliančius rezultatus pristatė amerikiečiai. Daugiau nei 200 juodo plastiko buities įrankių nusipirkę mokslininkai ištyrė, kad 85 proc. jų turi kenksmingų cheminių medžiagų.

„Neišvengiamai yra sąlytis su maistu, jis tokiu būdu tas nuodingas medžiagas atiduoda į maistą“, – teigė Fizinių ir technologijos mokslų centro specialistas Sergejus Orlovas.

20 juodo plastiko virtuvės įrankių sudėtyje aptikta itin didelė bromo koncentracija. 17-oje rasta sveikatai kenksmingų bromintų antipirenų, kurie plačiausiai naudojami elektronikos prietaisuose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mes dažniausiai dedame į plastiką, kad jis mažiau degtų, mažiau degus būtų ar, pavyzdžiui, jei įvyktų gaisras, stabdytų ugnies plitimą“, – kalbėjo S. Orlovas.

Didžioji dalis virtuvės įrankių gaminama iš perdirbto plastiko. Todėl televizoriuje ar telefone esantys brominti antipirenai ar kitos toksinės medžiagos perdirbimo metu neišvengiamai atsiranda virtuvės mentelėje.

„Mes net nežinome, ką gauname su perdirbto plastiko gaminiu. Ne viena, ne dviem, ne trimis, ne penkiomis medžiagomis – jų yra dešimtys. Tas poveikio slenkstis reiškia, kad užtenka labai mažos koncentracijos tų cheminių medžiagų, kad jos mums darytų poveikį“, – nurodė G. Jegelevičius.

Tai yra – paveiktų žmogaus imuninę bei endokrininę sistemas. Brominti antipirenai neigiamai veikia hormonus, gali sukelti vėžį.

Bromas Europos Sąjungoje nėra uždraustas, tačiau pavojingas ne tik jis. Anot mokslininkų, ketvirtadalis plastike esančių medžiagų yra žalingos sveikatai. Visgi išvengti sąlyčio beveik neįmanoma.

„Mes įvairiais būdais susiduriame su tomis medžiagomis: dalį absorbuojame per odą čiupinėdami kažką, dalį įkvepiame su aplinkos oru, vidaus patalpų oru, dalį įkvepiame su dulkėmis“, – pabrėžė Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atlieka patikrinimus, gauna skubių pranešimų ir iš Europos Komisijos.

„Pernai mes gavome aštuonis tokius pranešimus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų pažeidimų. Planiškai atliekami tyrimai – tie tyrimai yra dėl kadmio, švino priemaišų, sunkiųjų metalų“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Netinkami produktai privalo būti pašalinami, prekybininkai apie juos turi įspėti ir pirkėjus. To nepadariusiems gali grėsti tūkstantinės baudos.